18-metis Vytautas Macijauskas gyvena Gelgaudiškyje. 13 metų paauglys, turėjęs didelį antsvorį ir silpną sveikatą, dalyvavęs „Laisvės kodo“ stovykloje, visiškai pakeitė savo gyvenimą. Dabar jau dvyliktoje Šakių „Žiburio“ gimnazijos klasėje besimokantis jaunuolis Lietuvos sveikuolių sąjungoje savanoriauja 5 metus. Pradėjęs nuo pagalbos virtuvėje Vytautas dabar stovyklose veda įvairius užsiėmimus vaikams ir jaunimui: dieninius ir naktinius žygius, varžybas, asistuoja lektoriams regėjimo gerinimo pratybose, paauglių sesijose. V. Macijauskui Lietuvos sveikuolių sąjungos valdyba suteikė 2021 metų savanorio vardą. Jis dalijasi savo istorija.
Mama užrašė į stovyklą
Atvykęs pirmą kartą į stovyklą „Laisvės kodas“ (2016 m.) turėjau didelį antsvorį, taip pat netilpau savame kailyje, savose mintyse, neturėjau tvirto psichologinio pagrindo, į kurį atsirėmęs galėčiau save labiau suprasti.
Po stovyklos mano gyvenimas pasikeitė visiškai. Taikiau beveik viską, ką išmokau joje: sveika mityba, meditacijos. Susipažinau su labai daug naujų žmonių, radau tokių draugų, su kuriais draugystę gali susilpninti tik labai tolimas ir ilgalaikis atstumas. Pradėjau kas rytą bėgioti, sportuoti, tą vasarą padariau pirmą prisitraukimą. Vien per vasarą su dideliu įkvėpimu, kurį man davė sveikuoliai, pavyko atsikratyti 14 kilogramų! Esu įsitikinęs, kad nuo „Laisvės kodo“ įvyko mano gyvenimo lūžis. Už tai esu iki mėnulio ir atgal dėkingas mamai, kuri mane užrašė į šią stovyklą. Nors labai spyriojausi ir, tiesą sakant, bijojau.
Noras padėti kitiems atrasti laimingą pasaulį
Savanoriavau išties daugybėje stovyklų: „Mes galim!“, „Šalin akinius!“, „Laisvės kodas!“. Pasiekiau tą ribą, kai skaičiaus nebeprisimenu.
Neslėpsiu, važiuodamas savanoriauti, turiu ir savanaudiškų tikslų. Kad ir kokie jie būtų, stovykloje tiesiog širdį glosto, kai dalyviai atsiliepia apie mus: „Nesitikėjau, kad Lietuvoj ir toks jaunimas auga“; „Kaip jums visada pavyksta išlikti tokiems užsidegusiems ir linksmiems?“ ir kt. Važiuoju savanoriauti dėl tų šypsenų, kurias pavyksta įžiebti dalyvių veiduose. Žmonės neretai atvažiuoja iš aplinkos, kur yra daug svetimumo, nesupratimo, baimės pasirodyti keistam, kur reikia saugoti save kiekviename mažame žingsnelyje, kad tik kam nors neužkliūtum. Tokie dalykai sveikuolių stovyklose tiesiog išnyksta. Pirmąją dieną reikia palydėti dalyvius ir parodyti, kur yra jų nameliai bei kambariai. Ir aš visada jiems sakau: „Visai šiai savaitei savo rūpestį palikite mums.“ Negaliu atsidžiaugti, kokį palengvėjimą nuo tos sekundės pamatau jų akyse. Jūs nė vienas nežinote, ką reiškia matyti žmones, kurie su kiekviena diena keičiasi, su kiekviena diena juose auga pozityvumas, nuotaika, kaip jie vis laisviau jaučiasi ir patys, atrodo, tampa komandos dalimi. Galiu drąsiai sakyti, kad nebuvo nė vienos stovyklos, kurioje visi nebūtume tapę lyg šeima, lyg vienas kumštis.
Tikri draugai
Kaip ir minėjau, stovyklose radau daug draugų, su jais labai artimai bendrauju iki šiandien. Jie labai sąmoningi, su daugeliu iš jų eičiau į kalnus. Privalau paminėti savo geriausią visų stovyklų kompanioną, savo geriausią draugą, 2019 metų savanorį Patriką Poškaitį! Jūs neįsivaizduojat, kokia tai draugystė! Linkiu absoliučiai kiekvienam turėti tokį draugą. Milijonai valandų praleista kalbant telefonu, trilijonai valandų praleista šnekant gyvai, kalbantis apie viską. Kartais neįsivaizduoju ir savo savanorystės be jo. Visur, tiesiog visur, kur savanoriavome, visada savanoriavom kartu, įplieskėm tiek galybių šypsenų veiduose, tiek tikėjimo! Pradedant pačiais mažiausiais dalyviais, baigiant garbaus amžiaus žmonėmis. Einam koja kojon, kartu išnyksta visos baimės. Atrodo, kad kai susitinkam, pasaulis savaime ima suktis aplink mus. Vadint jį geriausiu savo draugu yra įžeidimas, nes jis – mano brolis. Taip pat nuoširdžiai turiu paminėti Vilių, Augustą, Igną, Mantvydą, kurių taip pat nepažįstate, bet labai linkiu susipažinti! Visi daro žygdarbius ir yra labai susikoncentravę. Visi jūs man autoritetai, broliai ir visa tai, ko žodžiais neapibūdinsi.
Sveika gyvensena keičia pasaulėžiūrą
Pradėjęs gyventi sveikai pajutau didelį kontrastą. Ėmiau tiesiog džiaugtis dėl savęs. Pasikeitė mąstymas ir ėmė kilti klausimas, kodėl anksčiau taip negyvenau. Kodėl aš tik dabar tai atrandu? Kodėl nesiryžau pabandyti anksčiau?
Ir tai lyg sniego gniūžtė. Pradedi nuo ankstaus kėlimosi, šalto dušo, mankštos, sporto, mitybos ir t. t. Tada ima dominti ir visos kitos sveikatingumo veiklos, formos. Svarbu nuo kažko pradėti. Ir tada sniego gniūžtė didėja. Vienas pavyzdys: anksti pradėję dieną, jūs net patys nustebsit, kiek daug atsiranda laisvo laiko. O kai jo tiek atsiranda, kyla noras jį produktyviai išnaudoti.
Palinkėjimas jaunimui – nelaukti geros progos
Norėčiau 2022 metais jaunimui palinkėti… Išeikit iš savęs. Nelaukit specialių progų. Darykit, klyskit, pripažinkit savo klaidas, taip tapsit tuo, kuo norit būt. Darykit dėl savęs. Jeigu norit pasiekt ką nors, kas jums atrodo nepasiekiama, galit pasirinkt sunkesnius kelius. Sunkesni keliai ne visada padės pasiekt tokius tikslus, bet gali parodyt kelius, kuriais jūs iš tiesų turėjot eit nuo pat pradžių. Vienas nepasiekiamas tikslas lygus šimtui pasiektų. Taip pat noriu palinkėt sveikatos. Ir su malonumu laukiame jūsų mūsų stovyklose!