Visuomenė per mažai žino apie sėkmingas onkologinių ligonių istorijas, o nuolat gąsdinami grėsminga statistika bei įvairiais mitais dėl profilaktinių tyrimų ir sunkaus gydymo atgrasome dalį pacientų nuo prevencinių programų, įsitikinęs urologas Dainius Kaniušas. Pasak jo, baimę išsklaidyti padeda pacientų ir gydytojų dialogas, geresnis informavimas apie tyrimus bei gydymo metodus.
Gyvenimas įteikė netikėtą dovaną
48-erių Povilas savo istoriją pasakoja ramiai, nors pripažįsta, kad tvirtybei atgauti, gyvenimo džiaugsmui vėl pajusti prireikė net kelerių metų. Jauną vyrą onkologinė liga užklupo 45-erių.
„Dabar jau ramiai, kartais net juokdamasis sakau, kad gyvenimas man įteikė labai didelę ir netikėtą dovaną gimtadienio proga. Ir taip, tai iš tikrųjų buvo didelė dovana – išmokau iš naujo vertinti gyvenimą, atsisijojau prioritetus, išmokau kur kas labiau paisyti savo organizmo, skaityti jo siunčiamus signalus. Dabar puikiai suprantu, kad jei taip būčiau elgęsis anksčiau – kai kurių sveikatos problemų veikiausiai būtų pavykę išvengti“, – pasakoja Povilas.
Jis sako savo istorija norintis įkvėpti kitus, paskatinti iš anksto pasirūpinti savo sveikata ir nesibaiminti vizitų pas gydytoją, nes tai – patikimiausias būdas išvengti sveikatos problemų ateityje.
Išgelbėjo profilaktika
Interjero dizaineriu dirbančio Povilo istorija prieš trejus metus prasidėjo gana standartiškai: niekuo nesiskundęs vyras pas medikus atsidūrė, nes prireikė pasitikrinti sveikatą.
„Nusprendžiau nebebūti vien laisvai samdomu dizaineriu, įsidarbinti tarptautinėje kompanijoje, todėl turėjau pateikti medicininę pažymą apie savo sveikatos būklę. Paprastai didelio dėmesio niekas toms pažymoms neskiria, o ir aš pats tikrai nebuvau mėgėjas lankytis pas medikus. Tačiau tuo metu kaip tik turėjau daugiau laisvo laiko, nespaudė terminai ir, kaip dabar galvoju, lyg ką nujausdamas, o gal tiesiog vedamas minties, kad 45-eri – savotiška riba, nusprendžiau pasitikrinti nuosekliai ir iš esmės“, – lemtingą sprendimą prisimena interjero dizaineris.
Šeimos gydytojos paskatintas Povilas nusprendė profilaktiškai pasitikrinti dėl prostatos vėžio, juo labiau kad senelis taip pat sirgo šia liga.
„Nusprendęs pasitikrinti, pamenu, buvau visai ramus, savotiškai netgi tikras, kad viskas bus gerai. Juk nieko nejaučiau, jokių fiziškai apčiuopiamų pakitimų ar skausmo nebuvo. Klydau – jau pirmieji prostatos vėžiui nustatyti skirti kraujo tyrimai parodė, kad esama pakitimų. Nors specialistai tikino, kad jie nedideli, kad viskas, labai tikėtina, bus gerai, bet man tai buvo didelis psichologinis sukrėtimas“, – teigia Povilas.
Jis neslepia, kad po to buvo vizitai pas gydytojus ir biopsija, o dienos kurį laiką prasidėdavo ir baigdavosi vienodai – naršant internete ir skaitant istorijas apie ligą ir jos simptomus.
„Paaiškėjo, kad mano atveju pakitimai iš tiesų nėra labai reikšmingi, kad pakanka tik stebėti, ar situacija neblogėja ir nuolat tikrintis. Nebuvo jokių intervencinių gydymo metodų, tyrimai taip pat nebuvo tokie baisūs, kaip kartais apie juos rašoma. Dėl atsitiktinumo ir šeimos gydytojos apdairumo, manau, išvengiau didesnių problemų ateityje ir, kaip sakiau, labai daug išmokau“, – reziumuoja pašnekovas.
Per mažai girdime apie sėkmingas istorijas
Išgirdęs Povilo istoriją LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės gydytojas urologas Dainius Kaniušas sako, kad tokių sėkmės istorijų tikrai yra daugiau, nei mes manome.
„Vėžinės ligos – tikrai didelė žmonijos rykštė, tačiau taip norėtųsi, kad žmonės žinotų daugiau sėkmės istorijų ir nemanytų, kad vėžys – tai mirties nuosprendis. Tai ypač aktualu vyrams, dažnai visiškai be pagrindo bijantiems medikų. Juk šiais laikais esant efektyvioms profilaktinės diagnostikos programoms bei plataus masto gydymui ligą tikrai įmanoma kontroliuoti“, – sako urologas.
Anot jo, urologijoje atvejų, kai liga diagnozuojama anksti ir todėl pavyksta ją visiškai sukontroliuoti bei grąžinti pacientui gyvenimo kokybę, tikrai netrūksta. „Tokių atvejų daugėja. Tai pirmiausia susiję su stipriai pagerėjusiomis ankstyvos diagnostikos priemonėmis, taip pat su profilaktinėmis programomis. Lietuvoje kiekvienas vyras nuo 50 iki 69 metų gali nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Jei šeimoje būtų tokių sveikatos problemų – rekomenduojama tikrintis ir jaunesniems, sulaukusiems 45-erių. Profilaktinė diagnostika vienareikšmiškai pati geriausia vėžinių susirgimų prevencija“, – teigia D. Kaniušas.
Liga ligai nelygu
Gydytojo teigimu, onkologinės ligos gali būti labai skirtingos ir nemažos dalies jų prognozės – gana geros.
„Jaunesniems vyrams dažniau fiksuojamos neagresyvios ligos formos. Žinoma, pasitaiko visko, tačiau net ir tuo atveju, jei liga plinta greitai, jaunesniame amžiuje ją kontroliuoti lengviau, be to, jaunesnis organizmas lengviau pakelia gydymą. Tačiau dalies ligos formų net ir tiesiogiai gydyti nereikia, pakanka stebėti situaciją“, – aiškina gydytojas.
Tais atvejais, kai liga aptinkama jau vėlesnėse stadijose, gydymas dažniausiai neišvengiamas, tačiau jis gali būti išties sėkmingas. Pažengusioms ar itin agresyvioms onkologinės ligos formoms gydyti taikomas veiksmingas chemoterapinis gydymas. Jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, o tinkamai parinkus vaistus šalutinis poveikis minimizuojamas.
„Itin daug mitų ir baimių, gaubiančių onkologines ligas, stabdo nuo profilaktinių tyrimų, o kai kuriuos ligonius atgraso nuo tinkamo gydymo būdo išmėginimo. Todėl nuolat kartoju, kad baimė – didžiausias priešas, o profilaktika – veiksmingiausias metodas užkirsti ligoms kelią. Reikia ne bijoti vėžio, o pasitikėti specialistais ir tinkamai psichologiškai nusiteikus ligą gydyti“, – reziumuoja D. Kaniušas.