Artėja ilgasis savaitgalis, o galvoje kirba mintis „Ką čia nuveikus?“ Pažįstamas jausmas? Kodėl gi nepasinaudojus pigių skrydžių kompanijų paslaugomis – juk tai puiki galimybė apsilankyti kuriame nors Europos mieste! Jeigu noris kažko chaotiško, siūlome Europos Sąjungos ir NATO sostinę.
Skirtingos nuomonės
Galbūt daugeliui tai nebūtų pirmasis apsilankymas šiame mieste, bet juk Briuselis – kontrastų miestas, turintis daugybę veidų, ir nesvarbu, kiek laiko jame praleisi, visada gali atrasti šį miestą iš naujo. Kaip sako patys briuseliečiai, „Briuselis yra bjaurus ir mums tai patinka“ („Brussels is ugly and we love it“). Turistai, aplankę šį miestą, stoja į dvi stovyklas – vieni gi sako, kad tai miestas, į kurį norisi sugrįžti vėl ir vėl, kiti teigia, kad tai dar vienas nuobodus Europos didmiestis.
Besišlapinantis berniukas ir uždengta upė viduryje miesto
Ir iš tikrųjų ką galima nuveikti Europos sostine pramintame mieste turint kiek daugiau nei 48 valandas? Visi keliai veda į Didžiąją Briuselio aikštę (Grande Place), apsuptą įspūdingų pastatų. Vietiniai gyventojai didžiuojasi elegantiškąja XV amžiaus rotuše (tiesa, atstatyta po 1695 m. prancūzų bombardavimo). Vos kelios minutės nuo pagrindinės miesto aikštės įsikūręs kitas turistų traukos objektas – besišlapinančio berniuko (Manneken Pis) skulptūra. Belgai neretai juokauja, kad jis toks mažas ir juokingas kaip ir pati Belgija. Jis yra perrengiamas skirtingais kostiumais kelis kartus per mėnesį, o visą kolekciją galima pamatyti pačioje miesto širdyje priešais rotušę įsikūrusiame Briuselio miesto muziejuje (City Museum). Čia taip pat galima apžiūrėti ir Briuselio maketą, atkuriantį maždaug 1200-ųjų metų miesto vaizdą: mažą mielą miestuką ant upės kranto. Daugumai apsilankiusiųjų Briuselyje kiltų klausimas, apie kokią upę kalbama. Sunku šiandien įsivaizduoti, bet prieš daugelį metų pačiu miesto centru tekėjo upė (Zenne river), kuri XIX amžiuje dėl didelio užterštumo ir dvoko buvo uždengta, o virš jos nutiestos pagrindinės miesto gatvelės.
Barų ir restoranų gatvelės vilionės
Besišlapinantis berniukas turi seserį (Jeanneke Pis). Vienoje siauroje senamiesčio gatvelėje ją pastatė restorano savininkas, kad pritrauktų daugiau turistų. Tiesa, norintiems aplankyti šią skulptūrą laukia nemenkas išbandymas – restoranų gatvelė (Rue des Bouchers). Vietiniai gyventojai čia beveik nesilanko ir įspėja: maistas gal ir nėra labai brangus, bet nemažai paklosite už gėrimus. Dauguma šių restoranų priklauso vienam savininkui, dalijasi viena virtuve ir net aptarnaujančiu personalu, kuris pagarsėjęs savo pakvaišusiais būdais privilioti klientus. Briuseliečiai juokauja: „Gražiai šypsokitės ir eikite, svarbiausia – nesustoti“. Reikėtų nepamiršti šalia Jeanneken Pis esančio „Delirium“ baro, dėl didžiausio alaus pasirinkimo 2004 metais įtraukto į Gineso rekordų knygą. Tuo metu jame buvo siūlomos 2004 alaus rūšys iš Belgijos ir viso pasaulio. Belgai juokauja, kad tikslaus viso siūlomo alaus skaičiaus jau niekas nebežino, bet sąrašas toks ilgas, kad būtų galima prirašyti telefonų knygą.
Miesto panorama iš 102 metrų aukščio
Be besišlapinančio berniuko Briuselis turi kitą išskirtinį simbolį – „Atomą“ (The Atomium), pastatytą 1958 m. šalyje rengtai tarptautinei parodai „Expo 58“. Ši keista 102 metrų aukščio, devynių metalinių kamuolių konstrukcija yra 165 milijardus kartų padidinta geležies kristalų molekulė, kuri Belgijai yra tarsi Prancūzijai Eifelio bokštas. Iš vieno molekulės atomo į kitą kelia eskalatoriai, o užkilus į aukščiausią – atsiveria puiki miesto panorama.
Viena didžiausia katalikų bažnyčia
Norintiems pasigrožėti dar vienu nuostabiu šio didmiesčio vaizdu, kita stotelė galėtų būti XX amžiuje pastatyta Švč. Širdies bazilika (Basilica Koekelberg). Tai viena didžiausių Romos katalikų bažnyčių visame pasaulyje ir, be abejo, didžiausia Briuselyje. Kadangi bazilika įsikūrusi ne taip toli nuo miesto centro kaip „Atomas“, apsilankiusieji turi puikią galimybę apžiūrėti miestą iš visų pusių. Jeigu susiruošite Briuselį aplankyti šiltuoju metų laiku, nustebsite pamatę kokia žalia ir gyva yra jo panorama.
Fone tik dangoraižiai
Turistų, norinčių atnaujinti savo rūbų spintą, mėgiama Rue Neuve, kuri belgiškoje Monopolio versijoje yra pati brangiausia iš visų gatvių. Tikriausiai tuo viskas ir pasakyta: tai pati populiariausia apsipirkimų vieta visoje Belgijoje. Visai čia pat ir jaunimo pamėgtas Briuselio botanikos sodas (Botanique), tarsi mažas žalias labirintas, įsipynęs tarp judrios gatvės ir didžiulių, blizgančiais stiklais pastatų. Nesvarbu, iš kurios pusės čia bandytumėte romantiškai nusifotografuoti, fone visuomet liks automobiliai ar dangoraižiai.
Muziejuose nenuobodžiausite
Jei nutarsite apsilankyti nuobodžių Europos Sąjungos institucijų rajone, pamatysite tolumoje iškilusią Triumfo arką. Tai vartai į Penkiasdešimtmečio parką (Parc du Cinquantenaire) ir dar viena stotelė norintiems kažką nuveikt. Jei lauke lyja ar sninga, neteks slėptis po medžiais, nes čia įsikūrę vieni didžiausių miesto muziejų: automobilių (Autoworld), karo (Army Museum), kuris, beje, yra nemokamas, ir meno muziejus (Royal Museums of Art and History), pramintas Belgijos Luvru. Čia galite išvysti ne tik meno kūrinius iš viso pasaulio, bet ir 14 metrų ilgio viduramžių gobelenus ar net Egipto mumijas.
Stotis – tarsi dviejų skirtingų pasaulių riba
Visiškai kitokį Briuselio veidą galite išvysti atvykę į šiaurinę Briuselio stotį (Brussels North). Įvaizdis, kurį susidarysite apie miestą, labai priklausys nuo to, kokį išėjimą iš stoties pasirinksite. Jei pasuksite Bolivar išėjimo link, atsidursite didžiausiame dangoraižių rajone Briuselyje, vietinių vadinamame „Manheteno kvartalu“ (Manhattan Quarter). Tam, kad iškiltų šie dangoraižiai, 1960 metais net 10 tūkstančių gyventojų neteko savo namų. Jei iš stoties pastato į lauką žengsite pasirinkdami Aarschot išėjimą, nežinodami kur link jis veda, galite labai nustebti – tai Briuselio raudonųjų žibintų kvartalas, kur vitrinose sėdi įvairaus amžiaus moterys, viliodamos vyrus pakratyti savo pinigines. Visai už kampo rasite pagrindinę arabų ir turkų apsipirkimo gatvę – Rue de Brabant, kuri per metus sulaukia beveik 7,5 milijono lankytojų. Iš lauko žiūrint parduotuvės gal ir neatrodo labai didelės, tačiau užėję į vidų nustebtumėte siūlomų prekių gausa ir įvairove. Tikrai daug prarasite, jei neapsilankysite marokiečių kavinėse, kuriose galima paragauti tradicinės mėtų arbatos ar paskanauti blynų su medumi.
Belgiška virtuvė
Jei nutarsite aplankyti šį nepaprastai margą ir turtingą miestą, nepamirškite, kad jis pasaulyje dar garsėja burnoje tirpstančiais vafliais (Gauffre), šokoladu, kuriuo belgai didžiuojasi ne ką mažiau nei vyšniniu alumi (Kriek), ir gruzdintomis bulvytėmis (Frites), kurias galima pavadinti neoficialiu tradiciniu belgų patiekalu.
Parengė Ieva Baltrušaitienė
Fotografavo Ieva Baltrušaitienė ir Paulius Baltrušaitis
