Dauguma atsiimtus pinigus investuos į kitus produktus arba perkels į lankstesnę III pakopą. Įsigaliojus II pakopos pensijų kaupimo sistemos reformai, daugiau nei pusė gyventojų ketina ryžtis pokyčiams, atskleidžia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės apklausa.
Įsigaliojus II pakopos pensijų kaupimo sistemos reformai, daugiau nei pusė gyventojų ketina ryžtis pokyčiams, atskleidžia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės apklausa.
II pakopos pensijų fonduose planuoja likti 43 proc. kaupiančių respondentų, dažniau aukščiausią išsilavinimą turintys apklausos dalyviai. 34 procentai ir toliau kaups pensijai, o 9 procentai nusprendė sustabdyti kaupimą, tačiau iš sistemos nepasitrauks.
Tuo tarpu likę 57 proc. kaupiančių gyventojų renkasi kitą kelią. Dauguma jų – 36 procentai – neplanuoja išleisti atsiimtų pinigų vartojimui, o ieškos alternatyvių investavimo būdų. 25 procentai pasitraukiančiųjų ketina sukauptas lėšas investuoti į kitus produktus, o 11 procentų svarsto perkelti jas į lankstesnę III pakopą – pensijų fondus arba gyvybės draudimą.
„Viešojoje erdvėje dažnai nuogąstaujama, kad iš II pakopos atsiimtos lėšos bus iššvaistytos brangesniems pirkiniams ar kasdieniam vartojimui. Tyrimo rezultatai prognozuoja priešingas nuostatas – žmonės ketina ieškoti galimybių investuoti savarankiškai, tik jie norėtų rinktis alternatyvius produktus. Kaupiantiems žmonėms itin svarbus lankstumas, kurio pritrūko II pakopoje – galimybė patiems priimti sprendimus dėl kaupimo, atsižvelgiant į kintančią gyvenimo situaciją“, – pabrėžia LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša.
Vos 12 procentų kaupiančiųjų ketina atsiimtas lėšas nukreipti einamosioms reikmėms, o dar 9 procentai renkasi konservatyvesnį kelią ir pinigus laikys banko sąskaitoje.
Respondentai, kurie sukauptas lėšas planuoja perkelti į III pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą, kaip lemiantį veiksnį išskiria galimybę esant reikalui anksčiau pasiekti visus ar dalį sukauptų pinigų – šį argumentą nurodė net 71 proc. apklaustųjų. Taip pat patraukli galimybė, sulaukus pensinio amžiaus, gauti visą sumą iš karto (54 proc.), laisvė bet kada nutraukti sutartį (51 proc.) bei keisti ar stabdyti įmokas (50 proc.).