Robotai, pavaduojantys mokytojus, slaugytojus, statybininkus, – Johnas Erlandas Østergaardas, įmonės „Blue Ocean Robotics“ partneris ir vadovas, įsitikinęs, jog ateityje kone visose gyvenimo ir veiklos srityse žmonės bendradarbiaus su robotais. „Robotai perims fizinį darbą, o žmogus atliks sudėtingas operacijas“, – teigia mokslininkas, įkūręs net 7 įmones, kurios dabar sėkmingai dirba.
Įžvalgomis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei robotizavimo sprendimus J. E. Østergaardas dalysis Kauno technologijos universiteto (KTU) balandžio 22 d. rengiamoje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“.
Pradedančiosios įmonės – gana naujas, tačiau sparčiai populiarėjantis terminas Lietuvoje. Tokių įmonių vis daugėja. Gal galite papasakoti, kokie yra didžiausi iššūkiai ir privalumai kuriant tokio tipo įmonę?
Kurdamas tokią įmonę turi visiškai naują idėją ir esi daug labiau linkęs rizikuoti, nes tau reikia sukurti įmonę savo idėjos pagrindu. O senesnėse jau įsitvirtinusiose įmonėse idėja kvestionuojama: dažnai nusprendžiama, kad ji yra arba per plati, arba netinkama verslui, arba kad ji jau buvo bandoma įgyvendinti anksčiau, bet nesuveikė ir panašiai. Tiesa yra ta (ir tai vyksta visame pasaulyje), kad daugelis naujų dalykų sukuriama pradedančiųjų įmonių. Todėl tokios įmonės kaip „Google“ pradėjo pirkti jaunas įmones, nes suprato, kad taip įsigyji pažangiausias technologijas ir idėjas.
Danijoje esu įkūręs 7 įmones: nuo optinių komunikacijų sistemos, kuri naudoja LED šviesos elementus funkciniam apšvietimui – šiltnamiuose ir, pavyzdžiui, baldų gamyboje dažams ir lakui pasendinti, – iki įmonių, siūlančių robotizuotų sistemų.
Pats didžiausias iššūkis kuriant ir auginant jauną įmonę yra gauti pinigų produktui vystyti ir išleisti į rinką.
Kaip manote, kokios inovacijos ar technologiniai sprendimai bus sėkmingi rytojaus pasaulyje?
Tai – platus klausimas, tačiau pasakyčiau, kad ateities technologijos yra susijusios su robotizuotomis sistemomis. Bus vis labiau reikalingi kartu su žmonėmis dirbantys, žmonėms asistuojantys robotai, pavyzdžiui, tokie, kurie gali padėti judėti patyrusiems sunkias traumas ar insultą žmonėms. Jau šiandien rinkoje yra daug tokių roboto ir žmogaus bendradarbiavimo pavyzdžių.
Vienas iš tokių – robotas, skirtas stiklo montavimui. Tokį kuriame ir Lietuvoje. Iki šiol stiklus aukštuose biurų pastatuose montuodavo žmonės rankiniu būdu. Tai – sunkus darbas, reikia kilnoti daug sveriančias konstrukcijas, yra didelė susižalojimo rizika. Mūsų kuriamoje sistemoje robotas perims iš žmogaus fizinį darbą.
Įprasta sakyti, kad ateityje viską atliks robotai. Ar tikrai viską? Gal yra sričių, kur žmogaus dalyvavimas būtinas?
Yra lengvų užduočių, yra sudėtingų. Pavyzdžiui, grįžtant prie stiklų montavimo, stiklą reikia įstatyti ir pritvirtinti viršuje ir apačioje. Ir tai reikia padaryti labai tiksliai. Robotą sunku išmokyti atlikti tokį sudėtingą darbą. Žmogus, dirbdamas kartu su robotu, pritvirtina ant stiklo tam tikrus laikiklius, stebi, kad robotas viską atliktų tiksliai, priartindamas stiklą prie pritvirtinimo vietos, tačiau būtent šią sudėtingą stiklo įstatymo užduotį atlieka žmogus.
Taigi žmonės visada bus reikalingi tam, kad vykdytų sudėtingesnes užduotis. Tai visada bus bendradarbiavimas.
Biurų turite Danijoje ir Lietuvoje. Kaip sekasi vystyti verslą mūsų šalyje?
Padalinių turime Danijoje ir Lietuvoje, neseniai atidarėme biurą Honkonge, gegužės mėnesį laukia biuro JAV atidarymas, o per artimiausius mėnesius įsteigsime padalinius ir kitose Europos šalyse. Visada turėjome gerus ryšius su Lietuva – bendradarbiaujame ir su Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetu, ir su įmonėmis. Matome, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos kurti ir vystyti programinę įrangą, informacinių technologijų sprendimus, robotų mechaniką. Be to, Lietuvoje gamybos padalinius turi daug Europos įmonių, todėl matome šią šalį kaip rinką, kuriai galime pasiūlyti savo industrinių robotų sistemų.
Siūlote robotų ir sveikatos priežiūrai. Ar kai kuriuos iš jų „įdarbinate“ ir Lietuvoje?
Esame šiek tiek bendravę su Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, tačiau matome, jog tam, kad pritaikytume savo technologijas Lietuvai, reikia daugiau laiko. Tad kol kas jūsų rinkai siūlome mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas bei industrinius robotus. Tačiau esu tikras, jog ateityje čia taip pat bus pritaikomi ir mokymui, ir sveikatos priežiūrai skirti robotai.
Kokius naujus produktus siūlote Danijos rinkai?
Pagrindinis Lietuvos ir Danijos rinkos skirtumas yra tas, kad Danijoje įsitraukia savivaldybės. Jos gali skirti pinigų ir yra suinteresuotos investuoti į naujus robotus tam, kad pagerintų piliečiams teikiamų paslaugų kokybę, kad sumažintų kai kurių iš jų kainą. Todėl, nors kai kurie iš mūsų siūlomų sprendimų yra dar labai jauni, Danijoje jaučiame didelį mokymui, slaugai, sveikatos priežiūrai naudojamų robotų poreikį.
Kalbate apie robotus mokykloje. Kaip jie veikia?
Pagrindinis mūsų kuriamų robotų tikslas yra mokyti moksleivius programuoti, kurti įvairius informacinių technologijų sprendimus, kurti modelius 3D spausdintuvams. Robotai kartu su vaikais atlieka tam tikras užduotis, simuliuoja situacijas. Didžiulis robotų privalumas yra tas, kad jie leidžia kiekvienam mokytis individualiai, savo tempu. Moksleivis, dirbdamas kartu su robotu, gali matyti savo progresą.
Be to, kai pamokoje dalyvauja robotai, pasikeičia mokytojo vaidmuo – jis tampa prižiūrėtoju, jam atsiranda daugiau laiko dirbti su silpnesniais vaikais. Naudojant prie skirtingo moksleivių lygio pritaikytus robotus, pasikeičia pati pamokos struktūra, mokytojai dirba kitaip, kitaip matuojamas ir progresas.
Konferencija „Mokslas ir pramonė“ vyks KTU „Santakos“ slėnyje, kuriame įkurtas mokslo tyrimų centras yra atviras ir verslo įmonėms. Kaip vertinate tokio tipo centrų veiklą?
Manau, kad Kaune tai darote labai gerai – jūsų tyrėjai dirba prie tam tikrų projektų kartu su įmonėmis ir publikuoja straipsnius mokslo žurnaluose. Visada egzistuoja dilema: fundamentiniai tyrimai reikalingi mokslui, tačiau jie yra per daug platūs – įmonėms reikia specifinių žinių, kurios būtų naudingos jų vystomiems produktams. Be to, šis centras tai – puiki paramos sistema pradedančiosioms įmonėms. Svarbu, kad jaunas verslas galėtų bendradarbiauti su tyrėjais per visas stadijas – nuo idėjos užsimezgimo iki produkto vystymo.
Mokslo bendradarbiavimas su verslu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kaip jis vyksta Danijoje?
Iš tiesų manau, kad Danijoje situacija dar prastesnė.
Tikrai? Kaip manote, su kuo tai susiję?
Tai, ką pasakiau apie Daniją, tinka visai Europai. Podoktorantūros praktiką atlikau Mičigano universitete (JAV), tad gerai išmanau tenykštę sistemą. JAV mokslininkai tris mėnesius per metus – vasarą – turi patys užsidirbti algą ieškodami pelningų sutarčių su įmonėmis. Taigi jie yra priversti bendradarbiauti su verslu, kurti tai, kas atneštų įmonėms naudos. Manau, kad tai – puiki idėja, tačiau niekaip nesugebu jos „parduoti“ Danijoje. Matyt, mūsų profesoriai ir taip per daug uždirba.
Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ vyks trečiadienį, balandžio 22 d., KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59). Renginio pradžia 10 val.
KTU