Koks jausmas įpusėjus šeštą dešimtį pirmą kartą gyvenime pakilti į orą ir išvysti savo namą iš paukščio skrydžio? Ar nedreba kojos 86 metų senjorui, kartu su orkestru traukiančiam dainą, kurios klausosi šimtatūkstantinė auditorija? Kaip paskatinti tėvą atsikratyti ilgus metus naudoto ir vos riedančio dviračio? Trys Lietuvos gyventojai troško patirti kažką naujo savo gyvenime. Kaip jiems sekėsi, bus galima pamatyti trečiadienį 21.15 val. LRT televizijos laidoje „Svajonę turiu“.
Birutė iš Prienų užsiminė laidos rengėjams, kad nė karto gyvenime nėra skridusi lėktuvu. „Visada norėjau pabandyti, pajusti, koks tai jausmas, sužinoti, ką galiu pamatyti iš aukštai. Nors nugyvenau jau daug metų, bet lėktuvą esu mačiusi tik danguje. Vis nebuvo progų ir lėšų. Skristi tarp debesų – sena mano svajonė, kuri pagaliau buvo įgyvendinta. Pavadinčiau tai gyvenimo nuotykiu, kurio jau nebesitikėjau patirti“, – sakė 55 metų prieniškė.
Moteris juokavo, kad prieš skrydį lėktuvėliu jautėsi it prieš pirmą gimdymą. „Sutrikusi, susijaudinusi, nieko nežinau, kaip čia dabar bus. Tačiau greitai pakilome, nusiraminau, tik žiūrėjau pro langą į mažučius Prienus. Ieškojau savo namo, tik iš trečio karto radau, tai džiaugsmo buvo“, – kvatojo Birutė.
Vilniečio Henriko svajonė buvo kiek žemiškesnė – ilgametis Mokytojų namų ir Profsąjungų rūmų darbuotojas norėjo padainuoti kartu su choru. „Dainuoti mėgstu, galima sakyti, nuo vaikystės, turėjome šiokį tokį orkestrėlį buvusiose darbovietėse, dainuodavome per įvairiais šventes. Mano žmona – muzikė, ji labai mane palaiko ir padeda. Paruošė mane, paskatino. Esu seno sukirpimo, tad dainuoti su orkestru man yra visų pirma didžiulė atsakomybė, taip pat įtampa. Bet viskas praėjo gerai“, – džiaugėsi vyras.
Henrikas į laidos „Svajonę turiu“ studiją atėjo kartu su dirigento Vytauto Lukočiaus vadovaujamu orkestru „Vilnius Sinfonietta“. „Nors aplinkiniai mano pasirodymą įvertino puikiai, pats manau, kad galėjau padainuoti ir geriau, gal jaudulys pakišo koją, gal amžius daro savo. Nebuvo lengva išeiti į tokią sceną ir dainuoti su profesionalais, bet šiaip labai džiaugiuosi, kad vis dėlto ryžausi. Daugiau tokių progų gali ir nebepasitaikyti“, – sakė 86 metų vilnietis, laidoje dainavęs Algimanto Raudonikio kūrinį „Tėvynei“.
Kitai laidos dalyvei Linai ilgai akis badė tai, kad jos tėvukas važinėja su nudrengtu ir vos riedančiu dviračiu. „Tas dviratis buvo tikra gėda. Man tikrai būdavo gaila žiūrėti, kaip jis mina tą tarškalą, kuris jau senų senovėje turėjo būti išmestas. Taip, mano svajonė susijusi su tuo nelemtu tėvuko dviračiu. Būtinai reikia naujo“, – pasakojo Lina.
Linos norui laidos rengėjai neliko abejingi ir jos tėvui, ponui Alvydui, dovanojo visiškai naują transporto priemonę. „Jis tikrai labai džiaugėsi, o ir aš ne ką mažiau. Net nežinau, kur tą senąjį dviratį padėjo, dabar rieda tik su naujuoju – ir patogu, ir gražu pažiūrėti“, – šypsojosi laidos „Svajonę turiu“ dalyvė.
LRT