„Mugė pateisino mūsų lūkesčius“, – teigia viena iš Kauno knygų mugės organizatorių,
Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė. Praėjusį penktadienį,
atidarydama mugę, ji nedrąsiai kalbėjo apie naują, Kaune gimstančią tradiciją. Mugei
pasibaigus, drąsos yra kur kas daugiau – per tris Kauno mugės dienas „Žalgirio“
arenoje apsilankė net 15 tūkstančių žmonių.
„Tradiciją kuria ne organizatoriai, ne dalyviai, tradiciją kuria žmonės, kurie nusprendžia, kad
jiems to reikia, o kauniečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai būtent taip ir nusprendė“, – po
mugės kalbėjo LLA prezidentė D. Zaidė.
Daugiau nei 90 dalyvių, per 100 literatūros ir kultūros renginių, keturios erdvės, kuriose buvo
pristatomos knygos, vyko susitikimai su rašytojais, knygų autoriais, pokalbiai ir diskusijos,
edukacijos ir žaidimai, protų mūšiai ir tylos valandos su knyga – antrą kartą vykstanti Kauno
knygų mugė pateisino ir jos organizatorių, ir leidėjų, ir skaitytojų lūkesčius.
Kodėl skaitymas yra viešasis interesas?
LLA ir „Ekspozicijų centro“ surengta mugė šiais metais užėmė visą „Žalgirio“ areną. Pasak
organizatorių, toks mastelis pasiteisino: lankytojai laisvai judėjo tarp skirtingų erdvių, veiklų
ir leidyklų ekspozicijų, o renginių salės pilnos buvo ne tik per susitikimus su plačiajai
auditorijai pažįstamais žmonėmis.
Penktadienį areną nuo pat ryto pripildė vaikai ir pedagogai. Kauno knygų mugės
organizatoriai pasirūpino, kad mokytojai į penktadienio mugės renginius patektų nemokamai.
Šeštadienį mažieji skaitytojai ir jų tėvai net keletą valandų laukė bibliotekų skaitomiausio
vaikų literatūros autoriaus Tomo Dirgėlos autografo. Sekmadienį, per „Auksinį protą“, kurį
vedė Arūnas Valinskas, vargiai tilpo norintys pamankštinti savo intelektinius gebėjimus.
Ilgiausios eilės rikiavosi prie stendų, kuriuose su skaitytojais bendravo Edita Mildažytė,
Beata Nicholson.
„Tačiau ne mažiau gausios skaitytojų auditorijos sulaukė diskusija apie kulinarinę
diplomatiją, vertėjams skirti renginiai, Metų knygos rinkimų laureatų pristatymai, pokalbiai
apie istoriją, skaitymo kultūrą, skaitytojų klubus, literatūros santykį su tinklalaidėmis. Vienas
iš mūsų tikslų buvo sukurti skaitytojams prieinamą, patogią skaitymo platformą. Juk knygų
mugė taip pat yra vienas iš skaitymo skatinimo būdų“, – teigė LLA vykdomoji direktorė
Laura Tekorė.
Apie tai, kad skaitymas yra viešasis, ne tik leidėjų, bibliotekų ar knygų pardavėjų interesas,
kalbėjo ir LLA prezidentė D. Zaidė. Ji priminė neseniai atlikto tarptautinio tyrimo rezultatus.
Tyrime dalyvavo beveik 8 tūkstančiai penkiolikmečių iš beveik 300 Lietuvos mokyklų.
Rezultatai teigia, kad 28 procentai Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia bazinio skaitymo
gebėjimų lygio, o aukščiausią pasiekia tik 4 procentai jaunuolių.
„Manau, į šį rezultatą verta atkreipti dėmesį ir tai rūpėti turėtų ne tik mokyklai. Šiandien
skaityti reiškia gerokai daugiau nei mokėti perskaityti tekstą. Skaitymas – tai gebėjimas
išlaikyti dėmesį, suprasti kontekstą, atskirti faktą nuo nuomonės, palyginti keletą šaltinių,
pastebėti manipuliacijas, suabejoti tuo, ką matai televizijos ekrane. Skaitymas šiandien nėra
tik kultūrinis laisvalaikis, tai – visuomenės atsparumo infrastruktūra“, – įsitikinusi LLA
prezidentė D. Zaidė.
Kauniečiai pirko knygas apie Kauną
Leidėjai tikina Kauno knygoje pastebėję aiškią kryptį – kauniečiai ieškojo knygų apie savo
miestą ir jo žmones. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir
enciklopedijų leidybos centro išleista Gedimino Kasparavičiaus knyga „Miestas po vandeniu:
1946 metų didysis Kauno potvynis“ buvo išpirkta dar mugės šeštadienį.
„Kauno knygų mugės rezultatai rodo solidžių, istorinių, filosofinių knygų paklausą. Mums tai
didelis įvertinimas. Kartosime G. Kasparavičiaus knygos tiražą – ją galės įsigyti visi, kuriems
šioje mugėje knygos tiesiog nebeliko“, – sakė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro
vadovas dr. Arturas Mickevičius.
Leidyklos „Tyto alba“ stende viena iš labiausiai perkamų knygų tapo 2025-ųjų negrožine
knyga pripažinta Viktorijos Vitkauskaitės „Namai ir likimai“, o taip pat Giedrės Milerytės-
Japertienės „Kai Kaunas buvo Kaunas“. Skaitytojai pirko ir dvi Prezidentui Valdui Adamkui
skirtas knygas – „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ bei Arno Ališausko „Gyvenimas
po meilės ženklu“.
Absoliučiu Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos bestseleriu mugėje tapo Aldonos
Ruseckaitės fikcijų romanas „Naktiniai pokalbiai“, sujungiantis dvi ryškias Kauno ir Lietuvos
kultūros figūras, rašytojus ir kunigus – Juozą Tumą-Vaižgantą ir Ričardą Mikutavičių. Jie abu
klebonavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, gyveno tame pačiame bute, garsėjo
iškalbingais pamokslais ir meno kolekcijomis.
Leidyklos „Lapas“ pirkėjai dažniausiai rinkosi kauniečio architekto ir dainininko Algirdo
Kaušpėdo „Koplyčią“.
Lietuvių autoriai – ant bangos
Leidėjai teigia mugėje pastebėję didelį susidomėjimą lietuvių autorių kūriniais. Skaitytojai
ieškojo naujų lietuvių literatūros autorių, domėjosi knygomis, kuriose atsispindi mūsų šalies
istorija, kultūra.
Istorinių leidinių mugėje ieškojo įvairaus amžiaus lankytojai. Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro stende daugiausia domėtasi tremčių, holokausto, partizaninio
pasipriešinimo temomis.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mugėje pristatė naują mokslinį
dokumentinį leidinį „Didžiosios tremtys. Tadžikija, 1945 m.“, kurį skaitytojai iškart
pastebėjo.
Daug dėmesio susilaukė ir Kęstučio (Casey) Kazlausko autobiografinio ir istoriografinio
pasakojimo „Lietuvių kronikos. Prieš geležinę uždangą, gyvenimas joje ir jai pasibaigus“
pristatymas.
Leidyklos „Alma littera“ kategorijų vadovė Aušra Kazanavičienė pasakojo, kad į Kauną
leidykla atvežė daugiau kaip 300 skirtingų knygų. 16 iš jų atkeliavo tiesiai iš spaustuvių.
Skaitytojai aktyviai rinkosi abi Apolinaro Čepulio romano „Likimo upė“ dalis, ukrainiečio
rašytojo Illariono Pavliuko romaną „Matau, jus domina tamsa“, Laurento Gounelleio „Kone
tobulą pasaulį“, Eugenijaus Laurinaičio „Dukart du…“ ir Saros J. Maas „Audrų imperiją“.
Leidyklos „Baltos lankos“ pardavimų lyderiu tapo tiesiai į mugę atkeliavusi nauja Manto
Adomėno knyga „Barbarų įsiveržimas“, po jos rikiavosi lietuviškai išleista SenLinYu
„Alchemized“, Andros Kavaliauskaitės debiutas „Lili. Seen“ ir naujausias Jo Nesbø
detektyvas „Vilko valanda“.
Seka naujienas, bet lieka ištikimi
Leidyklos atstovai pastebi, kad skaitytojai seka pasaulio knygų naujienas, tačiau lieka ištikimi
pamėgtiems autoriams – Colleen Hoover, Anai Huang, Haruki Murakami ir Franzui Kafkai.
„BALTO“ leidybos namų stende daugiausia dėmesio sulaukė trilerių autorės Freidos
McFadden naujiena „Niekada nemeluok“, Amber V. Nicole „Azraelio knyga“ ir Stephanie
Garber „Tikrosios meilės prakeiksmas“. Mugėje viešėjusios erotinių romanų rašytojos Ilonos
Madelaine knygos „Nuodas“, „Viesulas“ ir „Vilkaširdis“ taip pat pateko tarp populiariausių.
Ryškiausia pastarojo meto tendencija leidykla vadina romantinės fantastikos bumą –
skaitytojus traukia ne tik pasakojimai, bet ir išskirtinė šių leidinių išvaizda.
Fantastika dominavo ir leidyklos „Kitos knygos“ trejetuke: daugiausia pirkta Pierco Browno
„Auksinis sūnus“ ir „Raudonasis kyla“ bei H. P. Lovecrafto „Iš anapus“.
Leidyklos „VAGA“ stende pirmavo Ricko Rubino „Kūryba. Būdas būti“ ir Peterio
Pomerantsevo „Kaip laimėti informacinį karą“, o leidyklos „Hubrio“ – E. H. Gombricho
„Pasaulio istorija jaunajam skaitytojui“, specialiai mugei išleista Sigmundo Freudo knyga
„Trys esė apie seksualumo teoriją“ ir Jennifer Ackerman „Genialieji paukščiai“.
Vaikams skirtų knygų pasirinkimuose greta naujausių Linos Žutautės ir Tomo Dirgėlos knygų
išsiskyrė edukaciniai leidiniai, skiemenuotos pasakos, detektyvai ir knygos apie gamtą. „700
eilučių“ skaitytojus nustebino Mariaus Marcinkevičiaus ir Agnės Nananai vieno eilėraščio
knyga „Galvos“.
Leidėjai gana dažnai girdėjo klausimą, ką pasiūlyti skaityti pradedantiems vaikams ir
pradinukams – šeimų pasirinkimus neabejotinai veikė mokslo metų pradžia.
Kauno knygų mugę organizavo LLA ir „Ekspozicijų centras“. Mugės mecenatas –
didžiausias šalies knygynų tinklas „Pegasas“. Informacinis partneris – LRT. Renginį iš dalies
finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
