Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorė, raštingiausia 2015 metų Lietuvos gyventoja Agnė Kazlauskaitė apie užsienio kalbų ir vertimo specialistų poreikį darbo rinkoje pasakos balandžio 27 d., trečiadienį, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) vykstančiame renginyje „Verstuvės“.
A. Kazlauskaitė įsitikinusi, jog visuomenė, kurioje gyvename, darosi įvairesnė ir daugiakultūriškesnė, didėja ir kalbos profesijų įvairovė, intensyvėja jų tarpdiscipliniškumas. Dėl šių priežasčių darbo rinkai reikia specialistų, ne tik puikiai suprantančių mintis ir jausmus, slypinčius už žodžių, bet ir gebančių juos tiksliai ir tinkamiausia forma perteikti auditorijai.
Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros renginys skirtas KTU naujųjų medijų kalbos ir technikos kalbos vertimo programų studentams, aukštesniųjų klasių moksleiviams bei visiems, norintiems daugiau sužinoti apie vertėjų kasdienio darbo subtilybes.
Darbas glaudžiai susijęs su komunikacija
A. Kazlauskaitės funkcijos Europos Komisijos (EK) atstovybėje Lietuvoje dvejopos – vertimas ir komunikacija. Ji sėkmingai verčia EK tekstus (pranešimus spaudai, EK narių interviu, leidinius) į lietuvių kalbą tam, kad Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje galėtų juos platinti žiniasklaidai ir visuomenei. Specialistė žurnalistų klausimus EK nariams ar ekspertams verčia ir į anglų kalbą.
A. Kazlauskaitė taip pat organizuoja su vertimu ir daugiakalbyste susijusius renginius: konferencijas, seminarus, renginius Europos kalbų dienai pažymėti (pavyzdžiui, protų kovas, radijo viktorinas ir pan.). Be to, ji lankosi aukštosiose mokyklose ir pasakoja studentams apie vertėjų darbą.
Pasak pašnekovės, pagrindinė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užduotis – informuoti Lietuvos visuomenę ir žiniasklaidą apie EK veiklą, priimamus sprendimus ir planus. Atstovybė organizuoja renginius, įgyvendina įvairius projektus, rengia ir koordinuoja EK narių vizitus Lietuvoje, rūpinasi, kad informacija apie Lietuvos aktualijas ir gyventojų nuomonę pasiektų EK.
Vertėjas nėra vaikščiojantis žodynas
Pasak A. Kazlauskaitės, geras vertėjas turi būti geras skaitytojas, geras rašytojas ir geras detektyvas. Specialistė įsitikinusi, jog vertėjas turi mokėti perskaityti originalų tekstą, pajusti visus reikšmės atspalvius ir kalbos niuansus, o tada sugebėti vertimą parašyti tiksliai ir sklandžiai.
A. Kazlauskaitė pabrėžia, jog vertėjas nėra tarsi vaikštantis žodynas – jis, kaip ir kiti žmonės, žino ne viską. Pašnekovė spėja pridurti, jog tikrai geras ir profesionalus vertėjas visada žino, kur ir kaip ieškoti trūkstamos informacijos.
Vertėjas taip pat turi būti smalsus, domėtis tuo, ką verčia, ir būti pasiruošęs nuolat mokytis.
Užsienio kalbų mokėjimas suteikia pranašumą
Vertėjos teigimu, kiekvienas žmogus privalo puikiai mokėti savo gimtąją kalbą ir ją puoselėti. Tai skatina ir Europos Sąjunga (ES), kurioje yra 24 oficialiosios ir lygiavertėmis laikomos kalbos. ES institucijose vertėjai dirba raštu ir žodžiu, kad ES valstybių ministrai ir Europos Parlamento nariai posėdžiuose galėtų kalbėti, o ES piliečiai turėtų galimybę skaityti ES dokumentus savo gimtąja kalba.
Pasak A. Kazlauskaitės, kalbų žinios atveria įvairių galimybių: besimokydami kurios nors kalbos susipažįstame ir su tos šalies kultūra, mokant užsienio kalbų, lengviau ir įdomiau keliauti. Užsienio kalbų žinios taip pat padeda mokytis ir kitų dalykų: jei studentai ir moksleiviai moka užsienio kalbų, jie gali ieškoti reikiamos medžiagos ir kitomis kalbomis.
„Jei į darbdavį kreipsis du žmonės, turintys tokią pačią kvalifikaciją ir patirtį, bet vienas iš jų mokės vieną ar kelias užsienio kalbas, darbdavys pasirinks daugiakalbį kandidatą“, – užsienio kalbų mokėjimo pranašumą darbo rinkoje pabrėžia A. Kazlauskaitė.
Specialistės teigimu, EK tyrimai rodo, kad kalbos ir verslas neatsiejami: 11 proc. eksportuojančių Europos įmonių nesudaro verslo sandorių dėl nepakankamų užsienio kalbos įgūdžių.
Vyks vertimo konkursas
KTU SHMMF Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros organizuojamame renginyje „Verstuvės“ A. Kazlauskaitė skaitys viešą paskaitą, kurioje pasakos apie EK vertėjų raštu darbą. Lektorė susirinkusiems studentams, moksleiviams ir kitiems dalyviams paaiškins, kas yra geras vertimas ir geras vertėjas.
„Vertimo konkurse dalyvausiantiems moksleiviams linkiu atidžiai įsiskaityti į tekstus, pajusti visus kalbos atspalvius ir neversti pažodžiui – būkite kūrybingi! Stenkitės, kad jūsų tekstas skambėtų natūraliai. Žinoma, nepamirškite lietuvių kalbos taisyklių, juk geras vertimas turi būti ir taisyklingas“, – konkurso dalyviams patarimus dalijo A. Kazlauskaitė.
A. Kazlauskaitės, EK atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorės, paskaita apie vertimą vyks balandžio 27 d., trečiadienį, 10 val. KTU SHMMF (A. Mickevičiaus g. 37, 202 aud.).
Balandžio 27 d., trečiadienį, 11 val. KTU SHMMF (A. Mickevičiaus g. 37, 213 aud.) vyks informacinis susitikimas su A. Kazlauskaite, skirtas tiems, kuriuos domina vertėjo raštu darbas ES institucijose.
10–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos balandžio 27 d., trečiadienį, kviečiami į vertimo konkursą „Verstuvės“, kuriame galės versti pasirinktą tekstą iš anglų kalbos (reklamą, techninį tekstą arba filmo ištrauką). Dalyviai varžysis dėl teisingiausiai ir kūrybiškiausiai išverstų tekstų. Konkursas vyksta ir nuotoliniu būdu.
Informacija teikiama el. p. marija.sabaliauskiene@ktu.lt
KTU
Komentarų: 1
Pritariu, kad knygų vertėjas turi ne tik gerai išversti, bet ir perteikti jausmą, mintį. Tačiau biuruose dirbantiems vertėjams to netaikyčiau, nes jie dažniausiai verčia specifinius tekstus ir dokumentus. bet taip, mūsų šalyje didėja poreikis įvairių kalbų vertėjams ir tai tikrai plati ir neišnaudota niša.