Sukurti tai, kas dar neegzistuoja. Numatyti ateities problemas ir rasti jų sprendimus šiandien. Tokį ambicingą tikslą kelia Kauno technologijos universitete (KTU) su partneriais kuriamas Europoje analogų neturintis netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatorius (angl. „media lab“) „M-Lab“. Didžiausias dėmesys jame bus skirtas žmogaus poveikio gamtai ir gamtos poveikio žmogui tyrinėjimams.
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas pabrėžia, kad šis projektas yra vienas svarbiausių universiteto prioritetų siekiant tapti ryškiu mokslo ir inovacijų centru Baltijos šalyse. Netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatorius kurti kartu suburs skirtingų sričių tyrėjus, menininkus, studentus, verslą, į veiklą įtrauks miestą ir valstybę.
„Tikiu, kad verslas Lietuvoje jau subrendo būti socialiai atsakingas, suprato, jog svarbu ne tik pelnas, bet ir aplinkos, kurioje gera ir sveika gyventi, kūrimas. Ateina laikas socialiam atsakingumui, darniai plėtrai, inovatyviam miestui, ligų prevencijai“, – pabrėžia P. Baršauskas.
Išskirtinį projektą keliais etapais tikimasi įgyvendinti iki 2018 metų. Projekto „M-Lab“ partneriai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Masačusetso technologijos institutas (MIT, JAV).
Idėjos, keičiančios pasaulį
Kaune kuriamo netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus veiklos koncepcija sukurta remiantis „MIT Media Lab“ pavyzdžiu. Šioje nuo 1985 m. geriausiame pasaulio universitete veikiančioje tarpdisciplininių tyrimų laboratorijoje gimsta stulbinančių, drąsių idėjų ir iniciatyvų, šios vėliau padeda keisti pasaulį.
Banko korteles sauganti apsauginė holograma, fotonų judėjimą įamžinanti trilijono kadrų per sekundę greičiu filmuojanti vaizdo kamera, „Lego Mindstorms“ konstruktoriai, sumanymas sukurti 100 JAV dolerių kainuojantį personalinį kompiuterį, skirtą besivystančių šalių vaikams, žmogiškas emocijas rodantys robotai – tai tik keli iš tūkstančių „MIT Media Lab“ gimusių ar gimstančių išradimų ar sumanymų.
„MIT Media Lab“ patirtį Kaunui perteikia šio universiteto profesorius, menininkas, tarpdisciplininių meninių tyrimų programos „Jutempus“ kuratorius Gediminas Urbonas.
„Masačusetso universitete veikianti tarpdisciplininių tyrimų laboratorija skirta vystyti projektams, sujungiantiems technologijas, multimediją, mokslą, meną ir dizainą. Menas ir humanitariniai mokslai, kaip integrali „MIT Media Lab“ dalis, suteikia mokslininkams ir technologams visavertį išsilavinimą, taip pat padeda jų retorikai tapti įtikinamesnei, pasiūlymams – vizualiai patrauklesniems, dizainui – rafinuotesniam“, – sako G. Urbonas.
Svarbiausia – mūsų gyvenama era
Pirmuoju žingsniu kuriant „M-Lab“ tapo 2014 m. gruodį KTU „Santakos“ slėnyje surengtas provokuojantis trijų paskaitų ciklas „Zooetika“. Paskaitose ir seminaruose pasaulinio garso menininkai, mokslininkai, rašytojai aptarė tarpsritines ir tarpkryptines meno, mokslo ir technologijų perspektyvas ir žmogaus bei kitų gyvybės rūšių sugyvenimą.
Šiame kontekste vienas svarbiausių terminų – „antropocenas“. Tai Nobelio premijos laureato olandų chemiko Paulo Krutzeno išpopuliarintas terminas, skirtas apibrėžti naujai Žemės geologinei erai – mūsų gyvenamajam laikotarpiui.
Antropocenu vis dažniau siūloma apibendrinti kolektyvinės žmonių veiklos poveikį Žemės paviršiui, klimatui ir aplinkai, įskaitant tokius padarinius kaip visuotinis atšilimas, atmosferos, vandenynų ir dirvožemio pokyčiai, invazinių rūšių plitimas ir esamų rūšių išnykimas.
Pasiryžę investuoti
Jau per pirmąjį sausį KTU Verslo tarybos posėdyje surengtą „M-Lab“ pristatymą verslininkams buvo juntamas susidomėjimas šiuo Lietuvoje novatorišku projektu. Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir viešas inkubatoriaus pristatymas vasario 24 d. surengtose KTU „Karjeros dienose“.
„Tiek valstybė, tiek universitetas netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatorių mato kaip objektą, į kurį verta investuoti. Neabejojama, kad tai bus žingsnis į priekį atveriant platesnes tyrimų galimybes. Nekonvencinės idėjos, kurios yra iš karto išbandomos mini laboratorijoje-inkubatoriuje, yra inovacijų ekonomikos ateitis. Tai atnešė sėkmę ir Amerikoje, ir kitose šalyse“, – įsitikinusi KTU mokslo prorektorė, „M-Lab“ projekto vadovė prof. Asta Pundzienė.
Nekonvencinių tyrimų laboratorijoje viskas veiks lyg sėdint ant pianisto kėdės – sukdamasis ratu po ranka turi viską, ko reikia (nuo tyrimo ir naujų žinių kūrimo iki gamybos ir prototipo pristatymo), kad gimusi idėja labai greitai taptų veikiančiu produkto ar paslaugos prototipu.
Verslininkai – lygiomis teisėmis
A. Pundzienė pasidžiaugė, kad maždaug ketvirtadalis apie ambicingą projektą išgirdusių verslininkų pasiruošę iš karto prisijungti prie jo veiklos ir kurti ateities produktus kartu su mokslininkais ir menininkais. Investuojantieji į nekonvencinius tyrimus ir inovacijų kūrimą nesiekia trumpalaikės naudos. Dauguma šiuolaikiškai mąstančių įmonių vadovų supranta ilgalaikę inovacijų reikšmę ir naujų žinių pritaikymo jų versle naudą.
50 proc. „MIT Media-Lab“, kurio metinis biudžetas siekia apie 50 mln. JAV dolerių, veiklą finansuoja verslas. Metinį mokestį mokantys įmonių vadovai, investuotojai yra lygiateisiai idėjos vystymo ir jos realizavimo proceso dalyviai ir naudos gavėjai.
P. Baršausko įsitikinimu, jei Lietuvos verslininkai yra pakankamai subrendę žengti į naują socialinės atsakomybės lygį ir drąsiau žvelgti į perspektyvas, „M-Lab“ lydės sėkmė.
KTU
Nuotrauka iš C. Harper asmeninio archyvo