Neseniai „Giesmes Žemynai“ pristačiusi senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ netrukus žada gerbėjus nudžiuginti dar viena muzikine dovana – „Laimos giesmėmis“. Tai aštuntoji plokštelė iš lietuvių archajinio muzikinio paveldo ciklo „Baltų giesmės“. Jau yra įrašytos ir išleistos „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Sotvaras“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“), „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ ir „Giesmės valdovui Gediminui“, „Giesmės Žemynai“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“). Šį kartą likimo ir žmogaus gyvenimo dėsnių deivę apdainuojanti „Kūlgrinda“ klausytojams atvers paprastos gyvenimiškos išminties skrynią. Apie naują muzikinį projektą portalo „Alkas.lt“ redakcinės kolegijos narė Miglė Valaitienė kalbasi su Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ vadove Inija Trinkūniene.
Dar visai neseniai „Kūlgrinda“ išleido „Giesmes Žemynai“, o jau netrukus išvysime ir „Laimos giesmes“. Iš kur toks grupės produktyvumas?
„Kūlgrinda“ gyvena savo brandžios jaunystės – dvidešimt šeštus – gyvenimo metus. Tai toks amžius, kai jau gana aiškios vertybės ir prioritetai. Kita vertus, mūsų dabartinė sudėtis – ir žmonės, ir jų motyvacija, ir patirtis – yra tikrai pajėgi įgyvendinti gana sudėtingus vokaline ir muzikine prasme projektus. Šiais metais Dainų šventės Folkloro diena buvo skirta deivei Laimai, tai mus ir paskatino susitelkti prie Laimos giesmių ir jas įamžinti įdainuojant kompaktinę plokštelę.
Kodėl būtent Laimai?
„Romuva“ atlieka apeigas – jungtuvių, vaikų palaiminimo (krikštynų), – kuriose deivės Laimos vaidmuo yra vienas svarbiausių. Jau pats krikštynų baltiškasis pavadinimas („palaiminimas“) reiškia, kad naujagimiui yra teikiamos deivės Laimos malonės ir jis atiduodamas Laimos globon. Taip ir per jungtuvių apeigas jaunieji yra laiminami, gausinama jų laimė dovanomis ir visų susirinkusiųjų linkėjimais. Per visas „Romuvos“ apeigas giedamos giesmės. Taigi „Laimos giesmės“ yra prasmingas mūsų apeigyno tęsinys.
Kas naujojoje plokštelėje bus naujo, kitoniško, nei buvo ankstesniuose „Kūlgrindos“ giesmių albumuose?
Kitoniška? Kitoniškos bus visos giesmės. Jas galėsite išgirsti jau šių metų pabaigoje. O bendra – tai dvasia, tai toji pati nuo neatmenamų laikų mus pasiekusi mūsų protėvių dvasia – mąsli, tauri, bet neliūdna.
Deivė Laima – kokia ji? Kuo ji svarbi bendruomenei ir pačiai „Kūlgrindai“? Kodėl būtent jai skiriama naujoji kompaktinė plokštelė? Galbūt tai lėmė kokie nors įvykiai?
Laima – visa žinanti likimo deivė. Ji pagerbiama per gimtuves, krikštynas, jungtuves, įkurtuves. Krivis Jaunius sakydavo, kad lietuviškos dainos – tai Laimos giesmės. Jis tai siejo su savo ilgamete giedojimo patirtimi, teigdamas, kad pats jų giedojimas yra laimė. Ypač kai dainuojama su bendraminčiais – žmonėmis, su kuriais sieja bendras pasaulio suvokimas, bendri protėviai ir dievai.
Kokios giesmės giedamos šiai deivei? Kodėl? Kokioms apeigoms šios dainos skirtos?
Deivei Laimai skirtose giesmėse, giedamose per palaiminimo apeigas, prašoma malonių – Laimos dovanų naujagimiui. Esame parengę palaiminimo apeigos sceninį variantą, kurį buvo galima pamatyti ir išgirsti šiemet per Dainų šventę. Beje, norėčiau atkreipti dėmesį į plokštelės pavadinimą – „Laimos giesmės“. Kompaktinėje plokštelėje įrašytose giesmėse vyrauja mūsų tradicinei kultūrai būdingas laimingo, gražaus gyvenimo paveikslas, kuris gana plačiai atspindėtas mūsų liaudies dainose. Tai giesmės, kuriose apdainuojama graži šeima – tėvelis, motinėlė, brolelis, seselė. Jie lyginami su dangaus šviesuliais. Ypač gražios ir prasmingos yra jaunųjų apdainavimo giesmės, jose bernelis lyginamas su ąžuolu, mergelė – su liepele. Štai vienos iš jų žodžiai:
Augo jovaras vienam šone,
O balta liepa kitam šone.
Kalba jievaras in liepely:
„Oi, kad mes abu užaugtumėm,
Storom šakelėm šakotumėm,
Platais lapeliais lapotumėm.“
Auga bernelis vienam kieme,
O mergužėle kitam kieme.
„Oi, kad mes abu užaugtumėm,
Vienon porelėn suveitumėm,
Vienų mislalį mislytumėm,
Vienų žodelį kalbėtumėm,
Šventon girelėn važiuotumėm
Priešais ugnelį sustotumėm,
Aukso žiedelius mainytumėm.“
Kokie grupės tolesni planai? Gal netrukus „Kūlgrinda“ išleis dar vieną kompaktinę plokštelę, ar padarysite pertrauką?
Turime daug planų, daug giesmių ir sutartinių, kurios laukia savo eilės. Mums lietuvių folkloras – neišsenkantis kūrybos ir įkvėpimo šaltinis, gyvybės versmė – neišsenkanti, teikianti vis naujo peno kūrybai.
Dar galėčiau paminėti tą ypatingą būseną, kurią patiriu atlikdama „Kūlgrindos“ giesmes įrašinėjant plokštelę ir klausydamasi jų. Tą būseną galėčiau apibūdinti kaip dvasinės pusiausvyros, darnos arba tiesiog laimės būseną, kai nieko negalvoji, nesvarstai, tiesiog klausai ir susilieji su giesme. Džiaugčiausi, jei ir klausytojai pajustų tą dvasią.
Dėkoju už pokalbį.
Kompaktinės plokštelės „Laimos giesmės“ leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Miglė Valaitienė
Nuotraukos autorė – Gailė Vanagienė