Lietuvos gyventojai skolinasi atsakingai ir tik tada, kai tai būtina – net penktadalis gyventojų niekada nėra ėmę paskolos, rodo naujausi „Luminor” banko duomenys. Ką apie šalį sako toks gyventojų elgesys, pasakoja „Luminor” banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.
Lietuvos gyventojai Baltijos šalyse išsiskiria atsakingu požiūriu į paskolas. Dauguma jų skolintis ryžtasi tik tuomet, kai tai iš tiesų būtina, rodo naujausi „Luminor” banko užsakymu atlikta „Norstat” apklausa. Be to, net penktadalis Lietuvos gyventojų niekada nėra ėmę paskolos, tačiau būtų linkę tai padaryti, jei iškiltų realus poreikis.
„Tai, kad didelė dalis žmonių paskolą apsvarsto tik tada, kai to tikrai reikia, rodo atsakingą požiūrį į finansus ir gebėjimą planuoti savo biudžetą. Lietuvos gyventojai vengia skubotų sprendimų ir skolinasi tik tada, kai to iš tikrųjų reikia. Daugumai skolinimasis nebėra reakcija į momentinį poreikį, o labiau strateginis žingsnis”, – sako „Luminor“ ekspertė.
Jos teigimu, laikydami skolinimąsi strateginiu žingsniu, o ne reakcija į trumpalaikį poreikį, galime sąmoningiau tvarkyti savo finansus ir išvengti pernelyg didelės skolos naštos. Kitaip tariant, įvertindami ne tik paskolos naudą, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus, skolinamės apgalvotai, pasveriame naudas bei galimas rizikas.
Nuo neatsakingo skolinimosi saugo naštos baimė
Dažniausiai Lietuvos gyventojai neima paskolos todėl, kad bijo papildomos finansinės naštos, kaip rodo apklausa. Anot R. Mylės, jausti lengva nerimą gali būti ir naudinga.
„Finansinės naštos baimė gali būti sveikas atsargumo signalas. Jis padeda atidžiau įvertinti savo finansines galimybes ir galimą poveikį mūsų biudžetui. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padeda išvengti nenumatytų problemų, kurių atsiranda, jei finansiniai įsipareigojimai būna nepamatuoti ir tampa per dideli”, – aiškina R. Mylė.
Antra dažniausiai nurodoma priežastis nesiskolinti – ir taip pakankamas pajamų bei santaupų lygis. Jį nurodo ne tik Lietuvos gyventojai (29 proc.), bet ir kaimyninių šalių respondentai (34 proc. Estijoje ir 35 proc. Latvijoje).
„Pasirūpinti atsarginėmis lėšomis neretas sugebame pats. Kai santaupų pakanka, iškilus nenumatytoms išlaidoms skolintis nebereikia, suveikia finansinės pagalvės principas. Idealiu atveju paskola turėtų būti ne pinigai kasdienėms reikmėms, o apgalvotas sprendimas, skirtas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto investicijoms, naujam automobiliui ar kitiems didesniems tikslams. Lietuvos gyventojai eina būtent šiuo keliu”, – sako R. Mylė.
Auga finansinis raštingumas
Pasak ekspertės, šalies gyventojų skolinimosi įpročiai rodo augantį Lietuvos finansinį raštingumą.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje turime kiek tvirtesnį finansinį pagrindą nei kaimynai Latvijoje ir Estijoje. Daugiau taupydami, rečiau susiduriame su dideliais finansiniais sunkumais, į paskolas žvelgdami atsakingai – greičiau pasiekiame savo tikslų ir išlaikome stabilų gyvenimo lygį net sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis”, – pabrėžia „Luminor” ekspertė.
Jos teigimu, atsakingas skolinimasis teigiamai veikia ne tik asmeninį biudžetą, bet ir visą šalies ekonomiką. Kai paskolos imamos apgalvotai, dažniausiai jos nukreipiamos į ilgalaikius tikslus. Tokios investicijos skatina ekonomikos augimą ir prisideda prie tvaresnės, atsparesnės šalies ekonomikos kūrimo.
Apklausą „Luminor” banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat”. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.