Pradinis / Mokslas ir švietimas / Aplinkosaugininkė apie pavojingus ftalatus: „Jų rasime higienos priemonėse, kvepaluose ir vaikų žaisluose“

Aplinkosaugininkė apie pavojingus ftalatus: „Jų rasime higienos priemonėse, kvepaluose ir vaikų žaisluose“

Spartus civilizacijos progresas žmonijai ne tik palengvino buitį, atvėrė naujas medicinos galimybes, bet ir į kasdienę aplinką atnešė naujų medžiagų, kurios yra labai pavojingos. Viena tokių – nuodingieji ftalatai. Ši medžiaga patenka tarp 45 Europos Sąjungos direktyvose apibrėžtų medžiagų, kurių patekimą į aplinką bei vandenį numatoma ne tik riboti, bet ir visiškai nutraukti.

Europos Sąjungose veikia direktyvos, nustatančios ir aiškiai apibrėžiančios ES veiksmus vandens politikoje bei aplinkos kokybės standartus teršalams, klasifikuojamiems kaip prioritetinės medžiagos. Šiose direktyvose numatyta palaipsniui mažinti taršą prioritetinėmis medžiagomis ir nutraukti šių pavojingų medžiagų išmetimą, išleidimą ir nuotėkį į paviršinius vandenis – šiandien šį sąrašą sudaro 45 pavojingos medžiagos.

45 pavojingiausios medžiagos

„Šios 45 medžiagos, nepaisant jų mažų koncentracijų, siekiančių tik nanogramų ar mikrogramų lygmenį, kelia labai didelę riziką ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Jos pasižymi mutageninėmis, kancerogeninėmis, endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, taip pat turi polinkį kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme“, – sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė.

Pasak KTU mokslininkų, grėsmę ir žalą aplinkai kelia ne tik į šį sąrašą įtrauktos medžiagos, bet ir didžioji dalis antropogeninių cheminių medžiagų – herbicidų, pesticidų, ploviklių, medikamentų. Šios medžiagos pasauliniu mastu kasdien didžiuliais kiekiais naudojamos žemės ūkyje, pramonės procesuose, farmacijoje, kosmetikoje, buityje ir kitose srityse.

„Pastaruoju metu žiniasklaidoje dažnai minimi ftalatai (pvz., di(2-etilheksil)ftalatas) yra viena iš prioritetinėms medžiagoms priskiriamų cheminių junginių grupių. Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai daugiausia naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus siekiant padidinti gaminių lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Nuodai buityje – civilizacijos pasekmė

Šių medžiagų taip pat gausu daugelyje kitų gaminių, tokių kaip statybinės medžiagos: dažai, klijai, sienų danga, asmens priežiūros priemonės (kvepalai, kremai, nagų lakas, dezodorantai, skystas muilas ir plaukų lakas), plovikliuose, pakuotėse, vaikų žaisluose, spausdinimo dažuose, buities reikmenyse ir kt.

Mokslininkės teigimu, ftalatų gamyba suintensyvėjo apie 1950-uosius, kai jie buvo pradėti naudoti kaip priedas, suteikiantis lankstumo polivinilchlorido (PVC) plastikams. Kartais PVC gaminiuose plastifikatoriai gali sudaryti iki 50 % masės.

„Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje plastikų gamyba sparčiai augo ir 2015 m. pasiekė 150 milijonų tonų per metus, o ftalatų sunaudojama apie 8 milijonus tonų. Apie 80 % ftalatų panaudojami kaip plastifikatoriai. 2017 m. ftalatai sudarė apie 65 % viso pasaulio sunaudojamų plastifikatorių, palyginti su maždaug 88 % 2005 metais. Prognozuojama, kad 2022 m. jie sudarys apie 60 proc.“, – nerimą keliančius skaičius vardija V. Kaunelienė.

Mokslininkų teigimu, kadangi su polimerine matrica ftalatai dažniausiai nėra tvirtai susieti, jie gali patekti į orą, vandenį, dirvožemį.

„Siekiant sumažinti ftalatų ir kitų prioritetinių teršalų patekimą į aplinką svarbus kompleksinis požiūris į problemos sprendimą – šių medžiagų sunaudojimo mažinimas, aplinkai draugiškesnių alternatyvų paieška, taip pat pažangios gamybos, išlakų, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo technologijos“, – apie būtinus pokyčius kalba ji.

Kitos šalys nelaukia

Mokslininkų teigimu, siekiant užtikrinti vandens telkinių kokybę Europoje ir visame pasaulyje, griežtinamas pavojingų medžiagų patekimo į aplinką reglamentavimas.

„Daugelio jų išleidimas su išvalytomis nuotekomis ilgainiui turės būti sumažintas, galima sakyti, iki nulio. Nemažai šalių, pvz., Švedija, Vokietija, Šveicarija ir kt., nelaukdamos reikalavimų įsigaliojimo ir suprasdamos investicijų į saugią aplinką svarbą, pradėjo buitinių nuotekų valyklų modernizavimą. Atsižvelgiant į nusistatytus kriterijus pasirinktose valyklose jau įdiegtos arba diegiamos pažangios nuotekų valymo technologijos, kurių efektyvumas patvirtintas moksliniais tyrimais“, – sako pašnekovė.

V. Kaunelienė pabrėžia, kad dažniausiai parenkamas skirtingų valymo technologijų derinys taikant inovatyvius oksidacinius, biologinius, sorbcinius ir kt. metodus.

„Daugeliu atvejų tai leidžia užtikrinti beveik visišką prioritetinių teršalų pašalinimą, tačiau kiekviena nuotekų valykla yra unikali ir technologijos parinkimas bei sklandžios eksploatacijos užtikrinimas dažnu atveju reikalauja individualaus sprendimo“, – sako KTU mokslininkė.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top