Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»KARJERA»Ar amatą tikrai reikia paversti verslu?
KARJERA

Ar amatą tikrai reikia paversti verslu?

ATNAUJINTA:16 kovo, 2016Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria neseniai veiklą pradėjęs smulkusis verslas, ir iššūkiai, kuriuos sprendžia jau gerokai didesnį stažą skaičiuojantys verslai, yra gana skirtingi. Tol, kol verslas apsiriboja paprasčiausiu amatu, sukuriančiu kelias darbo vietas šeimos nariams, tol verslininkas susiduria su kur kas mažesniais iššūkiais. Plėtojant šeimos verslą labai paprasta sutarti, kad kurį laiką verslas bus prioritetas ir darbe, ir namuose, nesunku numatyti bendras veiklos kryptis, kurios labai dažnai susipina su tiesioginiu darbu − amatu.

Daug didesnis iššūkis − apsispręsti, ar amatą tikrai reikia paversti verslu. Svarstantis apie tai verslininkas turėtų įvertinti, kad, žengus pirmuosius plėtros žingsnius, iškart kils naujų žmogiškųjų, profesinių užduočių ir iššūkių. Visai kiti reikalavimai bus keliami įmonės veiklos ir finansų planavimui, žmogiškųjų išteklių vadybai, kokybės kontrolei, vidinės komunikacijos vadybai.

Globėjas ar šaltakraujis verslininkas?

Tuo metu, kai apsisprendžiama mažą verslą auginti iki gerokai didesnio, nebepakanka tik iki tol pirmyn vedusio užsidegimo ir aistros idėjai. Itin svarbios tampa ir žmogiškosios savybės, asmeninė branda. Per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, žiniomis, žmogiškosios patirties stoka, per daug optimistinis situacijos vertinimas būdingas jauniems, maždaug iki 30 metų amžiaus verslininkams. Neretai jie pernelyg pasitiki savo dar menka patirtimi ir neįvertina, kad turimų žinių gali nebepakakti naujuoju verslo plėtojimo etapu.

Kad ir kaip nepatraukliai skambėtų, bet verslininkas turi būti šaltakraujis, tvirtas visais verslo gyvavimo etapais − rinkai augant ir ekonomikai traukiantis, sėkmės ir nesėkmės atvejais − ir  gebantis priimti racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, vadovavimas didesnei ar mažesnei žmonių grupei skyriuje ar departamente didelėje organizacijoje labai skiriasi nuo nedidelės įmonės valdymo. Vadovaujant smulkiajam verslui sprendimai kartais gali būti labai skausmingi ir greiti  − išlaidų mažinimas gali reikšti atlyginimų mažinimą darbuotojams, su kuriais sieja ne tik darbiniai santykiai, bet ir draugystė. Kartais netgi gali tekti priimti sprendimus atleisti dalį darbuotojų, papildomą darbo krūvį perskirstant likusiems.

Jei vadovo prigimtis yra  globėjiška ir jis su savo darbuotojais elgiasi motiniškai ar tėviškai, atskirti darbą ir asmeninius santykius jam gali būti sunku − tokiu atveju geriau apsiriboti darbo vietos kūrimu savo šeimos nariams. O turint didesnių ambicijų ir finansinių tikslų geriau realistiškai vertinti savo galimybes ir pasisamdyti kvalifikuotą vadybininką ar vadovą.

Būtinos investicijos į žinias

Niekada nebus labai tinkamo laiko ar idealių sąlygų plėsti verslą − kurti naujas darbo vietas, atidaryti naują gamybos cechą, dar vieną parduotuvę ar kurti naują produktą, pasiūlyti papildomų paslaugų, investuoti į naujausias technologijas. Bet kokia verslo plėtra pirmiausia susijusi su tiksliu ir pagrįstu finansinių srautų planavimu, daugiau ar mažiau pamatuota rizika, papildomomis investicijomis ir labai dažnai su sudėtingais sprendimais.

Jauno verslo vadovui reikia daugybės žinių ir įgūdžių − kaip planuoti, prognozuoti finansinius srautus, kaip atsirinkti, planuoti žmogiškuosius išteklius, be to, svarbu pasirūpinti ir darbuotojų motyvacija. Paprastai smulkaus verslo atveju keli žmonės imasi ir teisininko, ir finansų eksperto, personalo, plėtros, kokybės vadovų, rinkodaros ar ryšių su visuomene specialisto užduočių. Taip pat dažnai pradedantieji neuždirba tiek, kad galėtų kiekvienai sričiai samdyti specialistus. Dėl tokių aplinkybių smulkaus verslo savininkas turi būti visų galų meistras, išmanyti kone viską, o tai neabejotinai susiję su įtampa, didesne klaidų tikimybe ar sunkiai pagrindžiamais sprendimais.

Idealu, jei pradedantysis verslininkas žino, kokių žinių jam trūksta, ir šių spragų užpildymą vertina kaip geriausią investiciją į savo verslo plėtrą. Kartais nebūtina pasisamdyti finansų, pardavimo, rinkodaros konsultantų armijos, kad sužinotum kažką naujo. Neretai net paprasta konsultacija su savo banko specialistu ir jos metu užduodami klausimai gali paskatinti įvertinti naujus savo verslo niuansus ar ieškoti kitų sprendimų jo plėtrai.

Informacija parengta pagal smulkiojo verslo palaikymo projekto „Kiekvienas gali būti didelis” interneto seminarą „Verslo auginimo strategijos: kaip nutiesti greitkelį į verslo sėkmę?”.

„Swedbanko” Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVarėnos rajono bibliotekos – tarp geriausiųjų
Kitas straipsnis G. Bračkutė: „Mokytojas turi taip išugdyti mokinius, kad šie norėtų gyventi Lietuvoje“

Susiję straipsniai

Pomėgis, virtęs darbu: profesinis mokymas atvėrė kelią kuršėniškiui suburti automobilių bendruomenę

22 balandžio, 2026

TOP darbdaviai 2025: paaiškėjo, kurios įmonės Lietuvoje labiausiai traukia darbuotojus

15 balandžio, 2026

Iš Indijos kilusi ir Lietuvoje karjerą sukūrusi C. Ignatio: „Judėti pirmyn skatina prasmės pojūtis“

9 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.