Globalėjant pasauliui didėja poreikis mokytis užsienio kalbų. Kalbėti angliškai šiandien – savaime suprantamas dalykas. O kaip lietuvių kalba? Kalbėdami gimtąja kalba net nesusimąstome, ar sunku ją išmokti užsieniečiui. Ar įmanoma išmokti kalbėti viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų per vienus metus?
Klaipėdos universiteto (KU) Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto duris kasdien praveria būrys užsieniečių, norinčių kalbėti lietuviškai. Kalbų ir socialinės edukacijos centro vadovė Jūratė Derukaitė džiaugiasi, kad šiais metais norinčiųjų mokytis kalbėti lietuviškai ypač padaugėjo. Dalis jų yra universiteto studentai, atvykę studijuoti į Klaipėdos universitetą iš Indijos, Nigerijos, Bangladešo, Turkijos, kita dalis – į Klaipėdą atvykę gyventi užsieniečiai (italai, rusai, ukrainiečiai, šveicarai), taip pat savanoriai iš Vokietijos, Portugalijos, Turkijos. „Per atostogas su draugais keliavome po Lietuvą, bet kelionė nelabai pavyko, nes provincijoje angliškai mūsų niekas nesuprato, stengėmės prisiminti visus žodžius, kuriuos mokėmės per paskaitas, kad pasakytume, ko norime“, – pasakojo universitete studijuojantis Dalmešas iš Indijos. Taigi, gyvenant ir studijuojant Lietuvoje ne vienus metus, mokytis kalbos – būtina.
Marijos, gebančios kalbėti daug kalbų, nuomone, lietuvių kalba yra sunki, sunkesnė ir už anglų, ir už rusų ar italų kalbas. Vis dėlto vertėtų pasidžiaugti studentų grupe, kurie rudenį tik mokėsi tarti „laba diena“, o per metus padarė stulbinamą pažangą: dabar jau kalba, skaito straipsnius internete ir žiūri televizijos laidas lietuviškai. Taigi lietuvių kalbos išmokti įmanoma.
Klaipėdos universitete lietuvių kalbos kursai visais kalbos mokėjimo lygiais vyksta jau daug metų. Darbo su užsieniečiais patirtis rodo, kad mokymosi kalbėti lietuviškai sparta priklauso nuo daug dalykų: noro, pastangų ir gebėjimų. Be to, įtakos turi ir tai, kokiomis kalbomis geba susikalbėti norintieji mokytis. Slavų ir romanų kalbomis šnekantiesiems sekasi daug geriau nei tiems, kurie moka tik anglų kalbą. Klaipėdos universitete besimokančio Šono iš Indijos nuomone, mokantis kalbėti lietuviškai, reikia visiškai pamiršti ir savo gimtąją, ir tuo labiau anglų kalbą, nebandyti lyginti, nes anglų kalba labai skiriasi nuo lietuvių, todėl tik trukdo mokytis lietuviškai.
Mokyti kalbėti lietuviškai yra išbandymas ir lituanistui. Norint gebėti kalbėti, neužtenka išklausyti teorines paskaitas ir perskaityti lietuvių kalbos gramatiką. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai žmonės puikiai išmano gramatiką, tačiau kalbėti jiems nesiseka. „Viską suprantu, bet pasakyti neišeina, reikiamu momentu neateina į galvą reikalingi žodžiai, nors juos puikiai moku“, – taip guodėsi ne vienas atvykęs mokytis lietuvių kalbos į kursus KU. Lietuvių kalbos dėstytojai su studentais dirba individualiai, rengia užduotis, padėsiančias įveikti kalbos barjerą. Mokantis lietuvių kaip užsienio kalbos kyla visai kitų sunkumų nei lietuviams mokantis kalbos mokykloje ar universitete. Tam suvokti reikia nemažai dėstytojo laiko, empatijos ir kūrybinių gebėjimų.
Dažnai kitataučiai, atvykę gyventi į Lietuvą, jaučia socialinę atskirtį: kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai atriboja nuo visuomenės, patiriamas kultūrinis šokas. Kalbų ir socialinės edukacijos centro rengiamuose kursuose studentai susipažįsta su panašaus likimo žmonėmis, susibičiuliauja, todėl keičiasi atvykusiųjų nuotaika, gyvenimo Lietuvoje kokybė. Matant, kad kalbėti lietuviškai sunku visiems, lengviau atrasti jėgų, nenuleisti rankų ir nepasiklysti toje lietuviškų galūnių ir priešdėlių raizgalynėje. Be to, universitete įkurtas lietuvių kalbos kitataučiams klubas Amici Lituanici. Jis subūrė dešimtis narių ir padeda integruotis į visuomenę.
Dr. Daiva Pagojienė, Baltų filologijos katedros lektorė
Nuotr. KU HUMF