Pradinis / Lietuvos jaunimas / Ar jaunimas ketina išvykti iš Lietuvos?

Ar jaunimas ketina išvykti iš Lietuvos?

Viešajame ir akademiniame diskursuose šeiminio gyvenimo pertvarka ir mažėjantis gimstamumas dažnai siejamas su jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2010–2021 m. 20–34 metų amžiaus grupė, pasižyminti didžiausiu potencialu kurti šeimas ir susilaukti vaikų, sudarė daugumą išvykstančiųjų iš Lietuvos. 2019 m. užsienyje gimė daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos piliečių ir tai sudarė 11,9 % visų kūdikių. Šiuo laikotarpiu ypač daug emigrantų vaikų gimė Jungtinėje Karalystėje, nemaži ir Norvegijoje, Airijoje bei Vokietijoje gimusiųjų skaičiai.

Pexels nuotr.

Vilniaus universiteto sociologės Irena Juozeliūnienė ir Irma Budginaitė-Mačkinė vykdydamos tyrimą išsikėlė tikslą išnagrinėti 1980–2000 m. gimusiųjų migracinius ketinimus ir atsakyti į klausimą, ar / kaip tarptautinė migracija paveikia jaunų žmonių požiūrį į šeiminį gyvenimą ir sprendimą susilaukti vaikų. Buvo išnagrinėti 2013 m., 2018 m. Lietuvos gyventojų reprezentatyvių tyrimų ir 2018 m. šeimas Lietuvoje sukūrusių ir emigracijoje šeiminius ryšius per atstumą palaikiusių jaunų žmonių tyrimų duomenys. Tikslinę 1980–2000 m. gimusiųjų grupę sudarė 15–38 metų amžiaus respondentai.

Didžioji dalis liktų Lietuvoje, jei leistų finansinė padėtis

2018 m. tyrime dalyvavę 1980–2000 m. gimusieji turėjo pareikšti savo nuomonę apie tai, kur jie rinktųsi gyventi su šeima, nepriklausomai nuo šeimos finansinės situacijos: liktų gyventi Lietuvoje, išvyktų gyventi į užsienio šalį, rinktųsi gyventi skirtingose šalyse? Buvo vertinamas kiekvienas iš trijų išvardytų šeiminio gyvenimo scenarijų. Paaiškėjo, kad nors jauniems žmonėms patraukli perspektyva išvykti gyventi į užsienį (61,5 %), vis dėlto didesnė dalis jaunų žmonių liktų Lietuvoje (75,5 %), jeigu leistų šeimos finansinė padėtis. Mažiausiai patrauklus buvo gyvenimo keliose šalyse scenarijus – jį pasirinktų 16,1 % tyrimo dalyvių, tačiau svarbu pažymėti, kad toks šeiminio gyvenimo scenarijus jau yra svarstomas.

Kas skatina jaunimą mąstyti apie išvykimą?

Dėl sparčios emigracijos iš Lietuvos užsienyje formuojasi giminystės ir draugystės ryšiais susijusios bendruomenės, suteikiančios startinę poziciją jaunimui ateityje išvykti gyventi į užsienį arba kurti šeiminį gyvenimą keliose šalyse. Jau 2013 m. jauni žmonės buvo įsitraukę į įvairius migracinius tinklus – migracinės patirties turėjo šeimos nariai (10,2 %), giminės (23,7 %), užsienyje gyveno draugai (26,2 %), pažįstami (23,4 %). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp migracinės aplinkos ir jaunimo ketinimų išvykti iš Lietuvos per artimiausius 3 metus: 29,3 % apklaustųjų, turinčių asmeninės patirties arba migracinės patirties artimoje aplinkoje, nurodė svarstantys išvykimo galimybę, o tarp tokios patirties neturinčiųjų išvykimo galimybę svarstė 17,7 % (1 pav.).

2018 m. jaunus žmones supo dar platesnė migracinė aplinka – ją kūrė mobilus sutuoktinis (-ė) / partneris (-ė) (6,7 %), užsienyje gyveno daugiau šeimos narių (19 %), giminių (30,2 %), draugų (39,1 %) bei pažįstamų (32,7 %). Vėlgi 30,6 % turinčių migracinės patirties artimoje aplinkoje ketino išvykti iš šalies, o tarp neturinčių tokios patirties apie išvykimą svarstė tik 12,9 %. Jaunimo mobilumą ypač paskatina asmeninė transnacionalinio gyvenimo patirtis: apytiksliai vienas iš trijų apklaustųjų (35,4 %), turinčių asmeninės patirties gyventi keliose šalyse, nurodė, kad artimiausiu metu planuoja išvykti iš Lietuvos. Išryškėjo, kad apsisprendimui išvykti įtakos turi įsipareigojimai sutuoktiniui (-ei) / partneriui (-ei) (34,7 %), galimybės, kurias suteikia į užsienį išvykę giminės (25,7 %), šeimos nariai (18 %), užsienyje gyvenantys draugai (46,1 %), pažįstami (34,1 %).

Nagrinėjant išvykimo iš Lietuvos priežastis paaiškėjo, kad nuo 2013 m. jos nepasikeitė. Tiek 2013 m., tiek 2018 m. respondentai pirma nurodė priežastis, susijusias su finansiniais sunkumais, geresnėmis galimybėmis užsienyje susirasti darbo, pradėti savo verslą, susitaupyti lėšų studijoms ar būstui įsigyti, palankesniu požiūriu į žmogų darbo aplinkoje, antra, studijų ir karjeros galimybes užsienyje, trečia, „šeimų susijungimo“ priežastis, pavyzdžiui, vykti pas artimuosius, jau įsitvirtinusius užsienyje. 2018 m. išryškėjo dar dvi priežastys, skatinančios išvykti į užsienį: pirma, nenoras gyventi Lietuvoje apskritai, antra, noras pakeliauti ir pamatyti kitas šalis. Nors pastarąją priežastį nurodė palyginti nedidelė dalis apklaustųjų, savo pobūdžiu ji yra gana nauja, skirtinga nuo dažniausiai iki šiol Lietuvoje atliktuose tyrimuose užfiksuotų emigraciją skatinančių priežasčių.

Mobilumo įtaka apsisprendimui (ne)susilaukti vaikų

Teiraujantis jaunų žmonių nuomonės, bent pusė (50,3 %) dalyvavusių 2018 m. reprezentatyvioje apklausoje nurodė, kad migraciniai planai nedaro poveikio jų sprendimams dėl vaikų, tačiau maždaug penktadalis (19,4 %) vis dėlto manė, kad migraciniai sprendimai gali paveikti jų ketinimus susilaukti (daugiau) vaikų.

Panašiai atsakė ir jauni žmonės, kurie jau išbandė šeimos gyvenimą keliose šalyse: 51,5 % nurodė, kad mobilus gyvenimas neveikia jų planų (ne)susilaukti (daugiau) vaikų, o beveik ketvirtadalis (23 %) manė, kad tai daro įtaką jų sprendimams dėl vaikų. Ateities planų analizė parodė, kad 59,3 % kuriančių šeimas keliose šalyse ateityje neplanavo turėti (daugiau) vaikų, 27,5 % nurodė ketinantys turėti (dar) vieną vaiką ir 13,2 % – (dar) du vaikus. Keliose šalyse kuriantys šeimas nenorą turėti (daugiau) vaikų pirmiausia aiškino sunkumais auginant vaiką (37,7 %) ir sveikatos problemomis (33 %) (2 pav.).

Artimųjų gyvenimas svetur nėra kliūtis būti šeima

Migracinės patirtys ne tik paveikia ketinimus susilaukti vaikų, bet ir keičia jaunų žmonių šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą. VU mokslininkai analizavo jaunų žmonių požiūrį į įvairius šeiminius darinius, kurie dėl migracijos procesų skyrėsi nuo tradicinės šeimos sampratos nauja namų ūkio struktūra, šeimos narių gyvenimo vieta ir įsipareigojimais, t. y. buvo nagrinėjamas požiūris į išvykusio tėvo, išvykusios motinos ir išvykusių abiejų tėvų šeimas, kai vaikai lieka gyventi Lietuvoje su vienu iš tėvų arba su globėju (-ais).

Paaiškėjo, kad 2018 m., lyginant su 2013 m., keitėsi jaunų žmonių požiūris į šeimos narių gyvenimą skirtingose šalyse – didesnė dalis jaunų žmonių visus nagrinėjamus transnacionalinius darinius laikė šeima. Tyrimai parodė, kad vis daugiau jaunų žmonių mano, jog artimųjų gyvenimas per nuotolį nėra kliūtis būti šeima. Svarbu, kad jau 2013 m., vėliau ir 2018 m. dauguma jaunų žmonių nelaikė šeimos „iširusia“ tiek išvykus tėvui (2013 m. – 71,7 %; 2018 m. – 76,3 %), tiek išvykus motinai (2013 m. – 70,5 %; 2018 m. – 79,7 % ), taip pat nesiejo šeimos sampratos išskirtinai su motinos pareiga globoti vaiką. Buvo svarbu, kad Lietuvoje likusiu gyventi vaiku būtų pasirūpinta, kad jis turėtų globėją (tėvą / senelius / vyresnes seseris, kt.); išryškėjo vyresnės dukters, kaip globėjos, vaidmuo. Tyrimų duomenys leido daryti išvadas apie migracijos sukurtas situacijas, kai vaikų globėjais tampa giminystės ryšiais nesusiję asmenys. Tuomet įsitvirtina „šeiminius ryšius primenančios“ transnacionalinės praktikos, o naujų praktikų dalyviai yra pavadinami šeimos nariais.

Tarp jaunimo yra tiek pritariančių, tiek nepritariančių tėvo / motinos išvykimui į užsienį, vaikams liekant gyventi Lietuvoje. Nuo 2013 m. daugėja palankiai vertinančių tėvų sprendimus išvykti į užsienį (nepritariančių mažėja): 2013 m. šiems ketinimams pritarė 22,8 % (nepritarė 43,1 %) respondentų, o 2018 m. – 28,9 % (nepritarė 34,4 %). Tarp jaunų žmonių, jau išbandžiusių šeiminį gyvenimą keliose šalyse, pritariančiųjų procentas yra dar didesnis (nepritariančių dar mažesnis): 2018 m. net 49,7 % tokios asmeninės  patirties turinčių respondentų pritarė šeiminiam gyvenimui abipus sienų, tėvams išvykus į užsienį (nepritarė 22,2 %).

Mokslininkai teiravosi, dėl kokių priežasčių respondentai nepalaiko (palaiko) tėvų sprendimo (sprendimą) išvykti į užsienį, vaikams liekant gyventi Lietuvoje. Nepalaikantys tėvų spendimo išvykti į užsienį pabrėždavo gyvenimo kartu su vaikais, nuolatinio tiesioginio bendravimo svarbą ir tėvų įsipareigojimus vaikams. Nurodydavo, kad išvykdami į užsienį tėvai sukelia emocinę traumą savo vaikams, vaikai auga „euronašlaičiais“, kyla psichinės sveikatos ir delinkventinės elgsenos grėsmių. Buvo nepateisinančių tėvų sprendimo net tais atvejais, kai vaikai likdavo gyventi su seneliais, giminaičiais.

Palaikantys tėvų apsisprendimą išvykti nurodydavo, kad daugumai išvykstančių tai yra vienintelė išeitis užsidirbti ir išlaikyti šeimą, kad taip daroma šeimos labui, galvojant apie vaikų ateitį. Tėvams be vaikų užsienyje lengviau susirasti darbą ir būstą, o vaikams Lietuvoje yra saugiau, ypač kai juos sutinka globoti artimi asmenys. Be to, likdami Lietuvoje vaikai išvengia trauminių patirčių, kurių kyla susidūrus su nauja gyvenamąja ir kultūrine erdve, įsitraukiant į naują kalbinę aplinką. Pateisinant tėvų sprendimą išvykti be vaikų, vis dėlto pabrėžiama, kad tėvų išvykimai turėtų būti trumpalaikiai, o išvykus būtina nuolatos palaikyti glaudžius ryšius su Lietuvoje likusiais gyventi šeimos nariais.

Kinta šeimos samprata

Taigi, atlikti tyrimai parodė, kad gausėjančios artimų žmonių bendruomenės užsienyje (giminė, draugai, pažįstami) ir asmeninė patirtis gyventi keliose šalyse sudaro prielaidas jaunų žmonių ketinimams išvykti iš Lietuvos arba kurti gyvenimą keliose šalyse. Kita vertus, ne visuomet išvykimo iš šalies scenarijus yra patrauklus jauniems žmonėms – dauguma liktų gyventi su šeima Lietuvoje, jeigu galėtų laisvai rinktis ir jų sprendimui neturėtų įtakos šeimos finansinė padėtis.

Didesnė dalis jaunų žmonių neįžvelgia tiesioginio migracijos poveikio jų ketinimams (ne)turėti vaikų, vis dėlto pasirinkę gyventi keliose šalyse ateityje planuoja mažesnį vaikų skaičių šeimoje.

Šeiminio gyvenimo analizės požiūriu svarbu, kad tarptautinis mobilumas ir naujai besiformuojančios šeiminių ryšių ir intymaus gyvenimo praktikos keičia jaunų žmonių bendrystės supratimą – struktūriškai įvairūs (giminystės, vaikų globos, lyčių vaidmenų požiūriu) dariniai yra laikomi šeimomis, o tradicinės šeimos vaizdiniui svarbūs veiksniai – kraujo ryšiai, gyvenimas viename namų ūkyje, lyčių vaidmenų imperatyvai – praranda išskirtinę galią asmenis laikyti šeima.

naujienos.vu.lt

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top