Šią savaitę Lietuva pratinasi gyventi karantino sąlygomis – daugelyje sričių jau įsigaliojo draudimai, dėl kurių sutartinius įsipareigojimus vykdyti tampa sudėtinga arba neįmanoma. Kol kas tiek verslas, tiek gyventojai kylančius sunkumus linkę spręsti abipusių nuolaidų būdu, tačiau tikėtina, jog karantino laikotarpiui užsitęsus bus neišvengta ir didėjančio skaičiaus teisminių ginčų.
Nuo šių metų kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbus karantiną patvirtintas jo režimas, kuris turi didelės įtakos tiek fizinių, tiek juridinių asmenų sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Valstybės veiksmai dažniausiai yra priskiriami prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.
Būtina atkreipti dėmesį, kad asmuo gali reikalauti atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų tik tuo atveju, kai tam tikras valstybės sprendimas asmeniui yra privalomas. Tačiau, jeigu tam tikri valstybės nurodymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra pagrindo atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė karantino laikotarpiu uždrausti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą.
Taigi, minėtos įstaigos karantino laikotarpiu negalės vykdyti galbūt iš anksto numatytų įsipareigojimų savo klientams. Tačiau tuo atveju, jei karantino laikotarpiu minėtos įstaigos buvo sutartimi su klientais įsipareigojusios surengti šventę (vestuvių vakarienę, gimtadienį ir pan.), už kurios nesurengimą sutartyje yra numatyta atsakomybė, pavyzdžiui, nustatyto dydžio bauda, tokiu atveju įstaigos turėtų būti atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės dėl jų atžvilgiu taikomų valstybės draudimų.
Šiandienėje situacijoje puikus pavyzdys yra nuomos teisiniai santykiai. Didelė dalis verslo subjektų artimiausiu metu susidurs su daliniu arba visišku veiklos sustabdymu, dėl kurio bus sudėtinga generuoti pajamas, o kartu ir mokėti patalpų nuomotojams nuomos mokestį.
Esant situacijai, kai nuomojamose patalpose nevykdoma veikla dėl taikomų karantino režimo sąlygų, o nuomotojas sutarties pagrindu gali reikalauti viso nuomos mokesčio, manytina, galėtų būti konstatuojamas šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimas.
Tokiu atveju realiai veiklos laikinai nevykdanti šalis turėtų stengtis pasiekti susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o patalpų nuomotojas turėtų įvertinti pasikeitusių aplinkybių reikšmę sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Rekomenduotina, jog tokiose situacijose susitarimas turėtų būti pasiekiamas abipusių nuolaidų būdu.
Išsamų teisininko komentarą apie įsipareigojimų vykdymą Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną skaitykite čia.
Apibendrinant reikėtų palinkėti visiems ne tik saugoti savo sveikatą, bet ir nepamiršti, jog vienybę turime užtikrinti ir mus siejančiuose teisiniuose santykiuose. Įstatymai numato pareigą sutarties šalims vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl dabartinė situacija yra pats puikiausias laikas visiems susitelkti ir spręsti susidariusias situacijas atsižvelgiant į esamą situaciją ir galbūt trumpam pamiršti tai, ko buvo tikimasi sutartinių santykių pradžioje.
Tokio pobūdžio situacijose kylančius sunkumus geriausia spręsti abipusių nuolaidų, kompromiso būdu. Kita vertus, reikia tikėtis, kad COVID-19 pavyks įveikti kuo greičiau, todėl net ir dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pokyčių šalys nepatirs didelių finansinių nuostolių arba tokie nuostoliai bus maksimaliai optimizuoti pasinaudojant teisės aktų numatomomis galimybėmis.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog šis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti laikomas individualia konsultacija konkrečioje situacijoje.
Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „Vialex Baltic“ partnerė, advokatė