Ar kūrybinga asmenybė gali vystytis dar sovietinį laikotarpį menančioje aplinkoje? Kaip sukurti tinkamą edukacinę aplinką? Atsakymo į šiuos klausimus buvo ieškoma kūrybinėse dirbtuvėse „Šiuolaikinės pradinės mokyklos koncepcija“. Jau antrus metus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto organizuojamas renginys ne tik spėjo tapti svarbia studijų dalimi, bet ir pritraukė užsienio specialistus bei paskatino atsigręžti į edukacines erdves.
„Kalbant apie esamą situaciją, rekomenduočiau Lietuvai atidžiau įsižiūrėti į turimą mokyklų architektūrą, ją pertvarkyti, pritaikyti naujiems ugdymo poreikiams. Švietimui skirtos architektūrinės struktūros turėtų tapti atviros ir kitiems bendruomenės poreikiams tenkinti, tapti daugiafunkciais centrais. Tam, be abejo, būtini ir inovatyvų požiūrį į architektūrą turintys specialistai“, – sako į dirbtuves pakviestas ugdymui skirtos architektūros ir jos transformacijų ekspertas iš Olandijos dr. Dolfas Broekhuizenas. Pirmąjį kartą mūsų šalyje viešintis specialistas neslepia – darbas su mūsų šalies studentais jam pasirodė itin įdomus, o patys jaunuoliai – gabūs bei kūrybingi.
Devynių dienų trukmės architektų kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo vienuolika VGTU Architektūros pagrindinių studijų trečiojo kurso studentų. Jie tyrė penkių Lazdynų mokyklų, statytų XX a. 7–8 dešimtmetyje, situaciją, lankėsi objektuose, rinko informaciją iš mokyklų direktorių, mokytojų, taikė interviu metodą, apklausė pradinių klasių moksleivius ir pateikė vizualizuotų tobulinimo siūlymų. Pagrindinis tikslas – moderni ir šiuolaikinę ugdymo paradigmą atitinkanti mokyklos erdvė.
„Keičiasi ugdymo samprata, mokymo metodai, o mokyklų aplinka vis dar išlaiko XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios tradicijas. Taigi norėjome pradėti spręsti problemą, kylančią iš akivaizdaus ugdymo principų ir mokyklos architektūros prieštaros. Vadovaujantis prielaida, kad fizinė aplinka daro didelę įtaką žmogaus kognityviesiems gebėjimams, sunku tikėtis, kad laisvos, kūrybingos būsimų kartų asmenybės vystytųsi griežtai atribotose, nuasmenintose erdvėse. Kartu šiomis dirbtuvėmis siekiame ugdyti architektūros studentų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir skatinti inovatyvius sprendimus“, – apie renginio idėją pasakoja VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėja Edita Riaubienė, neabejojanti, jog tokia iniciatyva gali paskatinti realius pokyčius Lietuvos mokyklose.
Architektų kūrybinės dirbtuvės „Šiuolaikinės pradinės mokyklos koncepcija“ yra platesnio judėjimo, siekiančio atkreipti visuomenės dėmesį į ugdymo fizinės aplinkos kokybę Lietuvos mokyklose, dalis. Analogiškas problemas kelia ir aptaria Architektūros fondo organizuojamo paskaitų ciklo lektoriai iš Nyderlandų, Vokietijos, Britanijos, Italijos, Belgijos.
VGTU inf. ir nuotr.