Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Klausos jutimo organas yra ausis, kuri priima garso bangas, jas paverčia nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Be to, ausis yra ir pusiausvyros organas.
Pasaulyje daugiau nei 275 mln. žmonių turi vidutinio sunkumo ar visišką abiejų ausų kurtumą. 80 proc. kurčių ir neprigirdinčių žmonių gyvena mažų ir vidutinių pajamų šalyse. Pagrindinės išvengiamos klausos sutrikimų priežastys šiose šalyse yra vidurinės ausies infekcijos, per didelis triukšmas, netinkamas tam tikrų vaistų vartojimas, problemos gimdymo metu ir infekcijos, kurių galima išvengti skiepijantis.
Dažnai mūsų vaikai gyvenime susiduria su visai nevaikiškais rūpesčiais. Daugelis tėvų labai nustemba sužinoję, kad jų atžala turi klausos problemų. Deja, to, kad mažylis blogiau girdi, nepastebi net labai dėmesingi tėveliai. Pabandykime pasiaiškinti, kodėl atsiranda klausos sutrikimų ir kaip laiku juos diagnozuoti.
Reikia kuo greičiau patikrinti
Pagrindinis priešas, atskiriantis silpnai girdintį naujagimį nuo viso kito pasaulio, – laikas. Svarbiausia, reikia kuo greičiau patikrinti, ar mažylis neturi klausos problemų. Nuo to priklauso, kokį informacijos kiekį jis gaus per savo gyvenimą.
Ypač svarbu tai padaryti tiems, kurie turi daugiau kaip vieną vaiką, kurių gimdymas nebuvo visiškai sklandus, jei patys tėvai turi klausos sutrikimų. Susimąstyti apie klausos sutrikimus reikėtų, jei mažylis sirgo kiaulyte, meningitu, jei vaikas turi kalbos problemų.
Silpna klausa ir skaudūs padariniai
Jei tėvai laiku nepastebi jų vaiką varginančios klausos problemos, ant jų užgriūva ištisa lavina naujų rūpesčių. Pavyzdžiui, toks mažylis gali būti konfliktiškas, prasčiau mokytis. Žinoma, tokiomis aplinkybėmis sunkiausia vaikui. Jis rizikuoja tapti pajuokos objektu, jausti bendraamžių patyčias. Atkreipdami dėmesį į savo mažylio klausą šiandien, jūs rūpinatės jo ir savo klausa. Nes silpnai girdinčiojo šeima priversta garsiai klausytis muzikos, televizoriaus, „šaukiančio“ radijo. Tokiomis sąlygomis šių žmonių klausa gali taip susilpnėti, kad tokius per daug triukšmingus garsus jie ims laikyti norma.
Apleistos klausos problemos gali virsti sunkumais įsisavinant kalbą, o tai savo ruožtu gali sutrikdyti ir mąstyseną. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurių klausa pažeista, normalią žodinę kalbą išlavinti galima, jei sutrikimas diagnozuotas ir speciali pedagoginė pagalba pradėta teikti ankstyvajame amžiuje. Šiuolaikinėmis technologijomis klausos sutrikimai gali būti diagnozuojami tik ką gimusiam ar kelių savaičių kūdikiui.
Kaip tėveliams patikrinti, ar vaikas girdi
Pastebėti, kad mažylis negirdi, gali būti labai sudėtinga. Vieni vaikai turi nežymų, kiti daug žymesnį klausos sutrikimą, kurį galima pastebėti lengviau. Apžiūrint vos gimusius vaikus, kai kurie klausos defektai yra pastebimi iškart. Tačiau dažniausiai tai pastebima tada, kai nebesivysto vaiko kalba. Iki trijų mėnesių amžiaus mažylis jau turi sukti savo galvytę į kalbančios mamos pusę. Pusės metų žmogutis turi kreipti dėmesį į suaugusiųjų pokalbius, ypač į emocinę jų pusę, t. y. į kalbančiojo intonaciją. Patikrinkite, ar vaikas nelieka abejingas triukšmingiems garsams, pliauškėjimams, muzikai.
Normalią vaikų klausą atspindi šie požymiai:
NAUJAGIMIS (iki 1 metų) į stiprų garsą reaguoja mirksėdamas ir plačiai atmerkdamas akis, bando pasukti galvą į pusę, iš kurios sklinda įdomus garsas, arba kai tariamas jo vardas.
KŪDIKIS (nuo 1 iki 3 metų) tiksliai pasuka galvą į silpno garso šaltinį greta ar virš savęs, reaguoja į pašaukimą vardu, taria keletą žodžių, supranta paprasčiausius nurodymus.
VAIKAS (nuo 3 iki 4 metų) be pastangų randa garso šaltinį, sugeba rišliai papasakoti savo įspūdžius.
Įtarę klausos sutrikimą pasitarkite su šeimos ar vaikų gydytoju. Svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes kuo anksčiau diagnozuojamas klausos sutrikimas, tuo veiksmingesnė klausos reabilitacija. Sužinojus, kad vaikas negirdi, svarbu pradėti lankyti surdopedagoginius ar logopedinius užsiėmimus. Tik kvalifikuotas specialistas padės tėvams suprasti ir išmokti, kaip reikia lavinti vaiką namie, kokios priemonės, metodai ir būdai skatina vaiko kalbos ir klausos vystymąsi.
Nebijokime klausos aparato
Jei medikai vis dėlto pastebėjo, kad vaikas turi klausos sutrikimų ir rekomendavo įsigyti klausos aparatą, to bijoti nereikia. Norint parinkti ir pritaikyti patį geriausią variantą, reikia daug laiko ir kantrybės. Pirmiausia reikia susitarti su vaiku, kad jam reikia nešioti klausos aparatą. Vaikui tiks užausiniai klausos aparatai, kurie yra nešiojami už ausies. Stebėkite vaiko su klausos aparatu reakciją į skirtingus garsus, tokius kaip durų skambutis, žaislų garsai, kitus tylius ar garsius garsus, išmokykite juos atpažinti ir nustatyti, iš kur jie sklinda. Kartais vaikai vengia nešioti klausos aparatą dėl įvairių priežasčių: dar nepriprato, ir garsai jiems nepažįstami, vaikai jaučiasi suvaržyti su klausos aparatu, ausies įdėklas spaudžia, trina. Išklausę vaiko problemas ir išsakę jas gydytojui, padėsite jam parinkdami tinkamą klausos aparatą.
Su silpnai girdinčiu vaiku reikia kuo daugiau bendrauti. Tegu jis stebi jūsų gestus, lūpų judesius. Žaidimams panaudokite spalvotus piešinėlius, įdomius žaisliukus. Tegu vaikui vystosi kitų jutimų organai. Svarbiausia – neleiskite vaikui užsisklęsti ir pasijausti vienišam susidūrus su tokia rimta problema.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolita Gražinskienė, www.sakiaivsb.lt