„Verslai turėtų suprasti, kad interneto adresai su lietuviškomis specialiosiomis raidėmis yra patogūs tik naudojimui vietinėje rinkoje“, – teigia Tomas Mackus, Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento (KTU ITD) atstovas. Jis pataria verslui turėti registruotus abu interneto adreso variantus.
Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis rinkimai. Idėja kilo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos atstovams. Šiemet rinkimuose dalyvavo šeši domenai, o gražiausiu pripažintas Ilgasūsas.lt.
„Džiaugsmingai palaikome tokių rinkimų idėją, džiugu, kad jie vyksta jau ketverius metus. KTU ITD Interneto paslaugų centras yra „.lt“ domeno administratorius, tad balsavimui atrenkame pastaraisiais metais įkurtų ir interneto svetaines turinčių domenų su lietuviškomis raidėmis pavadinimus ir padedame sudaryti sąrašą balsavimui“, – teigia T. Mackus, KTU ITD Interneto paslaugų centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.
Dalis vartotojų iš įpročio pavadinimus veda „šveplai“
Pasak jo, atrenkant domenų pavadinimus su lietuviškomis raidėmis, pagrindinis dėmesys kreipiamas į pavadinimo gramatinį taisyklingumą. Taip pat tikrinama, ar tuo adresu pasiekiama svetainė nėra peradresuojama į kitą interneto svetainę su „šveplu“ adresu.
Informacinių technologijų specialistas teigia, jog dalis vartotojų iš įpročio, įvesdami domenų vardus, specialiąsias lietuviškas raides keičia lotyniškais atitikmenimis, todėl verslui naudingiau turėti įregistruotus abu variantus.
„Interneto adresas su lietuviškomis raidėmis yra patogus tik vartojimui vietinėje rinkoje, todėl verslams siūlome atkreipti į tai dėmesį registruojant savo svetaines“, – pataria T. Mackus.
Vokietijoje „nacionaliniai“ domenų adresai populiariausi
Pastaraisiais metais registruotų „.lt“ domenų su lietuviškomis raidėmis šiek tiek sumažėjo. Iš viso, KTU ITD pateikiamais duomenimis, yra įkurta 1 650 tokių „.lt“ domenų, o tai sudaro tik 0,9 procento visų įregistruotųjų. Panaši situacija ir kitose šalyse: Latvijoje 0,8 proc. „.lv“ domenų yra su specialiosiomis raidėmis, Estijoje interneto domenai su specialiaisiais rašmenimis sudaro apie 1,9 proc. visų „.ee“ domenų, Prancūzijoje – tik 0,75 proc. „.fr“ domenų naudoja specialiuosius simbolius.
Pasak T. Mackaus, kai kurie domenus su lietuviškomis raidėmis įkūrę asmenys supranta, kad tokį interneto adresą įvesti užsienio klientams ar partneriams būtų sudėtinga, todėl jo naudojimo atsisako.
Tiesa, ne visur vienodai baidomasi diakritinių ženklų. „Vokietijoje domenų adresai su diakritiniais ženklais yra tikrai populiarūs – net 8,5 proc. visų įregistruotų „.de“ domenų yra su specialiaisiais simboliais. Švedų „.se“ domene beveik 5,5 proc. domenų vardų turi specialiuosius simbolius“, – teigia T. Mackus.