„Šviesa nebėra wow įrankis, tai būdas kelti klausimus“, – sako sausio 23–25 d. vyksiančio Vilniaus šviesų festivalio svečias iš Vokietijos, menininkas Sven Sauer. Jo šviesos instaliacijos visame pasaulyje žinomos ne dėl efekto, o gebėjimo kurti būsenas. Menininkas Radvilų rūmų dailės muziejuje pristatys vieną ryškiausių ir plataus tarptautinio dėmesio sulaukusį savo projektą „Deviation“. Pirmą kartą lankytojams suteikiama išskirtinė galimybė festivalio instaliaciją apžiūrėti anksčiau nei prasideda renginys – jau nuo sausio 15 d.
Berlyne gyvenantis ir kuriantis šviesos bei erdvinių instaliacijų menininkas Sven Sauer priklauso šiuolaikinių kūrėjų kartai, kuriai šviesa nėra dekoras ar technologinis efektas. Jo kūryba jungia šviesą, garsą, judėjimą, žiūrovo patirtį ir remiasi šviesos kaip nematerialios, tačiau stipriai erdvę ir emocinį lauką keičiančios medijos tyrinėjimu. Šviesa jam – tai priemonė, leidžianti keisti erdvės pojūtį, sulėtinti laiką ir kviesti žiūrovą gyvam vidiniam dialogui.
Už konceptualumą ir gebėjimą šviesos meną paversti refleksijomis tarptautiniu mastu vertinamas kūrėjas bendradarbiauja su kultūros institucijomis ir alternatyviomis meno erdvėmis, savo projektus pristato įvairiuose tarptautiniuose šviesos, meno ir architektūros festivaliuose.
Sven Sauer yra vienas iš provokuojančios parodų serijos „360 Minutes Art“ iniciatorių. Projektas kvestionuoja meno laikinumą, vertę ir žiūrovo sprendimo momentą – meno kūriniai egzistuoja tik šešias valandas, per kurias lankytojai gali juos pamatyti ir įsigyti.
Taip pat menininkas prisideda prie Berlyno alternatyvios meno scenos formavimo, inicijuodamas ir vystydamas tokius kolektyvinius projektus, kaip parodų platforma „The Dark Rooms“, kultūrinis festivalis „Lost Art Festival“, parodų serija „Himmel unter Berlin“ bei kitas iniciatyvas, kuomet kuriami patyrimų formatai netradicinėse, dažnai apleistose ar istorinėse miesto erdvėse. Šie projektai ne tik suteikia naują kontekstą šiuolaikiniam menui, bet ir aktualizuoja pačias erdves, paversdami jas laikinais kultūriniais taškais, kuriuose susitinka miesto istorija, architektūra ir šiuolaikinė meninė praktika.
Menininko kūryboje aiškiai juntama ilgametės patirties vizualinių efektų (VFX) srityje įtaka – ji atsiskleidžia gebėjimu mąstyti didelio mastelio struktūromis ir preciziškai valdyti šviesą, judesį bei laiką. S. Sauer dalyvavo tarptautiniuose kino industrijos projektuose, prisidėdamas prie filmų „Melancholia“ (2011), „Oblivion“ (2013) ir „Atomic Blonde“ (2017) kūrimo, ir buvo komandų, pelniusių „Oskarą“ už geriausius vizualinius efektus filme „Hugo“ (2011) ir tris „Emmy“ apdovanojimus seriale „Game of Thrones“ (2011–2019), narys.
Sven Sauer portfolio apima platų spektrą instaliacijų, kuriose nagrinėja tokias temas kaip informacijos perteklius, visuomenės nerimas, ekologija ir kolektyvinės atsakomybės.
Į Vilniaus šviesų festivalį atkeliaujanti instaliacija „Deviation“ (liet. Nuokrypis) yra vienas konceptualiai stipriausių S. Sauerio darbų, kurio idėja gimė iš pastaruoju metu visuomenėje juntamo nuolatinio katastrofos naratyvo, kuris, kūrėjo nuomone, dažnai užgožia kitą realybę: žmonių gebėjimą susivienyti tada, kai tai iš tiesų svarbu.
Kūrinys sudarytas iš stiklo šukių, surinktų iš įvairių pasaulio vietų. Tarp nejaukių stiklo fragmentų lyg kilimu judantis mechanizmas sukuria grandininę šviesos reakciją. Medžiaga, įprastai siejama su pavojumi, griūtimi, praradimu ar trauma, čia tampa atspindėtos šviesos šaltiniu. Svarbiausias instaliacijos elementas – judėjimas – leidžia pasiekti norimą efektą. Tamsoje stiklas ima skleisti šviesą, kurdamas nuolat kintančią, trapios pusiausvyros erdvę ir siūlydamas optimistinę perspektyvą.
S.Sauer remdamasis istoriko Rutger Bregman knygoje „Žmonija: viltinga istorija“ surinktais ir paskelbtais duomenimis, savo instaliacija „Deviation“ perteikia stebinančias pasaulinio tyrimo išvadas – kad žmogaus prigimtis nėra tokia tamsi, kaip dažnai vaizduojama. Istorija rodo, kad krizės metu žmonės yra linkę telktis. Sunkiausiu metu solidarumas nusveria baimę, gerumo aktai stiprėja. Kaip pats menininkas pabrėžia, jam svarbi ne pati forma, o tai, kaip teigiama grandininė reakcija gali būti tokia pat galinga ir paveiki, kaip ir neigiama.
– Jūsų kūryboje susipina šviesa, erdvė ir žiūrovo patirtis. Kas jus labiausiai domina dirbant su šviesa kaip menine medija?
Šviesa yra sąžininga. Ji neapsimetinėja. Ji arba yra, arba jos nėra. Ji gali pakeisti viską pati neturėdama materialios formos. Ir ji nieko neprimeta. Ji siūlo.
– Kas Jums yra šviesos instaliacija – objektas ar patirtis?
Iš tiesų aš nelabai tikiu objektu. Mane domina būsenos – tas trumpas „Ai, gerai“ momentas galvoje, kai supranti, kad tapai kažko dalimi.
– Koks vaidmuo instaliacijoje tenka garsui?
Garsas yra neatsiejama kūrybinio proceso dalis. Jis tarsi žemėlapis, apimantis visus individualius mąstymo procesus ir dramaturgiją. Instaliacija nėra skulptūra, sustabdanti vieną akimirką laike. Ji rodo visą mąstymo procesą, kurį patiria žiūrovas. Tai yra tam tikra magija, kurią gali perteikti tik kelios meno disciplinos.
– Ką norėtumėte, kad žiūrovai išsineštų iš susitikimo su instaliacija „Deviation“?
Galbūt mažą optimizmo akimirką. Arba bent jau mintį, kad bendruomenė nėra naivi, o solidarumas nebūtinai yra kičas.
S.Sauer įsitikinęs, kad šiandien šviesos menas keičiasi – jis tampa mažiau orientuotas į efektą ir labiau į poziciją. Šviesa nebėra „wow“ įrankis, o būdas kelti klausimus.
Stebėti ir leisti sau pabūti tarp lūžio ir galimybės, tarp pavojaus ir grožio Sveno Sauerio instaliacija „Deviation“ siūlys anksčiau už kitas – nuo sausio 15 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje. Taip pat anksčiau, nuo sausio 19 d. Katedros aikštėje galima bus apžiūrėti ir Šveicarijos meno studijos „Encor Studio“ instaliaciją „Alcove Ltd“. Kitų Vilniaus šviesų festivalio dalyvių instaliacijos bus pristatomos ir kvies patirti šviesos meną bei švęsti 703-iąjį miesto gimtadienį – sausio 23–25 dienomis.
Vilniaus šviesų festivalį organizuoja Vilniaus kultūros centras kartu su Vilniaus miesto savivaldybe.