KTU informatikai prognozuoja, jog netrukus studentai galės laisvai rinktis: eiti į paskaitas ar žiūrėti jų įrašus – visos paskaitos bus įrašinėjamos ir pasiekiamos virtualioje erdvėje. „Jau dabar studentai reikalauja suskaitmenintos studijų medžiagos – ne tik būtinosios literatūros ir paskaitų skaidrių, bet ir vaizdo įrašų. Technologijos vystosi taip sparčiai, jog per maždaug penkerius metus kiekvienoje auditorijoje bus galima įrengti tiesioginio transliavimo ir įrašymo įrangą“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) E. mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis.
Pasak KTU virtualias studijų galimybes plėtojančio padalinio vadovo, keičiasi pati e. studijų samprata. „Šiandien tradicinės studijos neįsivaizduojamos be virtualios aplinkos, kur galima susikurti diskusijų forumą, publikuoti medžiagą, stebėti kurso dalyvių aktyvumą, skirti ir priimti užduotis“, – galimybes vardija G. Cibulskis.
Jo teigimu, virtualia aplinka studentai kol kas naudojasi aktyviau nei dėstytojai – joje dalyvauja apie 50 proc. dėstytojų ir 90 proc. studentų.
Virtuali aplinka papildo žmogiškąjį ryšį
Virtuali studijų aplinka universitetuose įdiegta jau senokai, tačiau šiais mokslo metais KTU pasiūlė naujovę – į virtualią studijų aplinką integruotą vaizdo paskaitų sistemą. Dėstytojas gali transliuoti tiesiogiai ar įrašyti paskaitas studentams, demonstruoti skaidres. Jei paskaita vyksta tiesiogiai – ir atsakinėti į studentų klausimus.
Žmogiškojo kontakto praradimas, sumažėjusi galimybė koreguoti paskaitos medžiagą pagal auditorijos reakciją – šios baimės, pasak G. Cibulskio, „išaugamos“ pradėjus iš tiesų naudoti virtualiąją erdvę.
„Žinoma, yra specifikos – dėstytojas, įrašydamas paskaitą, turi laikytis tam tikrų reikalavimų dėl įrašo kokybės, neturėtų blaškyti jo apranga ar aplinka, jis turi turėti kokybiškas skaidres“, – vardija KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas.
Atsiradus galimybei įrašyti arba tiesiogiai transliuoti paskaitas žmogiškasis ryšys ne prarandamas, o praturtinamas. Įprastinės paskaitos metu laikas klausimams ir diskusijoms paprastai ribotas, dėstytojas atsako į kelis aktyviausių studentų klausimus. O virtualioje aplinkoje atsiranda erdvės visų paskaitos dalyvių klausimams, į kuriuos dėstytojas privalo atsakyti.
Ateityje – ir virtualios laboratorijos
KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas turi atsakymą ir bijantiesiems, jog virtualus mokymasis pakeis įprastinį, o fiziniai universitetai išnyks. „Visada išliks dalykų, kuriems mokytis būtina praktika. Manau, jog niekas nenorėtų taisytis dantų pas praktikos neatlikusį odontologą ar operuotis pas chirurgą, nedalyvavusį nė vienoje tikroje operacijoje. Tačiau net ir praktinių mokslų srityje technologijos sparčiai žengia į priekį – jau yra virtualių laboratorijų tiek su fiziniais, tiek su virtualiais prietaisais“, – pasakoja G. Cibulskis.
Pasak jo, virtualios paskaitos, kaip ir kitos skaitmeninės erdvės galimybės, tik praturtina, o ne pakeičia tradicinį studijų procesą.
Tyrimai rodo, kad tik 10 proc. į virtualius kursus užsiregistravusių žmonių juos iš tiesų baigia. Kita vertus, virtualių paskaitų ir konferencijų bazė – tai būdas šviesti visuomenę ir teikti informaciją apie studijas.
Atvirai prieinamos paskaitos: lobis internete
E. technologijas taikyti KTU pradėjo pirmasis iš universitetų, 2001 m. sukūrus vaizdo paskaitų sistemą „ViPS“ (http://vips.liedm.lt/). Vaizdo konferencijų tinklo sukūrimas – tai nuotolinio mokymo pradžia Lietuvoje. G. Cibulskio vadovaujamos informatikų komandos sukurta programinė įranga leido tiesiogiai transliuoti ir įrašyti paskaitas bei konferencijas, skaitomas įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose įsteigtuose centruose. Sistemoje jau yra daugiau nei 10 tūkst. atvirai prieinamų įrašų.
G. Cibulskio teigimu, tokios paskaitos yra ypač naudingos norintiesiems kelti kvalifikaciją. Pasak jo, visuomenė yra smalsi ir subrendusi naujoms žinioms, tačiau reikia mokėti jas pateikti. „Informacijos pertekliaus amžiuje žmogus dėmesį išlaiko labai trumpai. Mokosi, skaito tik tai, kas yra tikrai svarbu, pavyzdžiui, gali suteikti papildomų kvalifikacijų, kurios garantuotų didesnį atlyginimą“, – sako G. Cibulskis.
Įranga atpigo iki tūkstančio kartų
KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas teigia, jog dėl technologinio progreso galimybės išsiplėtė neišmatuojamai. Naujas iššūkis e. mokymosi technologijų kūrėjams – integruotų sistemų sukūrimas, kuris leistų paskaitas transliuoti iš bet kurios auditorijos ir jas įrašyti.
„Anksčiau auditorijai su vaizdo transliavimo ir įrašymo galimybėmis reikėdavo sudėtingos ir brangios aparatūros, o šiandien pakanka standartinio kompiuterio su specialia programine įranga ir nebrangia kamera. Manau, jog maždaug per penkerius metus vaizdo transliavimo įranga auditorijose bus tokia pat įprasta, kaip ir projektorius“, – teigia G. Cibulskis.
Pasak jo, tiek dėstytojams, tiek universitetams būtina prisitaikyti prie kintančio pasaulio – daugelis studentų dirba, per trumpą laiką reikia atlikti vis daugiau užduočių, todėl lankstus požiūris į studijų procesą būtinas.
KTU