Šių metų rugsėjis bus jubiliejinis – jau šešiasdešimtas – kai Arūnas Speičys kas rytą skuba į VILNIUS TECH universitetą. Tiesa, pirmuosius penkerius metus jis skubėdavo kaip studentas, o nuo 1971 metų oficialiai tapo ir universiteto darbuotoju. Ilgus metus Arūnas tyrė metalo nuovargį, bet pats tikina dar nesijaučia pavargęs. O ir darbas universitete suteikė ne vieną įsimintiną akimirką.
„Teko būti ir istorinio įvykio liudininku, ir atlikti daugybę įdomiausių tyrimų. Nors paprastai tirdavome metalą, bet teko sulaukti ir neįprastų užsakymų: ištirti putpelės kiaušinio lukšto, kiaulės sausgyslių ar neseniai mirusio žmogaus kaulų tvirtumą“, – šypsosi Arūnas.
Tyrė metalo nuovargį
A. Speičys studijavo Mechanikos fakultete, vėliau gavo pasiūlymą dirbti besikuriančioje Mašinų dinamikos laboratorijoje. Joje buvo tiriamas metalo nuovargis – nusidėvėjimas esant tam tikroms sąlygoms.
„Patys gamindavome bandymams reikalingus prietaisus, paskui jau pirkdavome juos. Laboratorija klestėjo, joje dirbo apie 20 darbuotojų. Tirdavome metalo, statybinių konstrukcijų nuovargį, atlikdavome bandymus, turėjome daug užsakymų ir įspūdingą aparatūrą.
Pamenu, kai mūsų laboratorija persikėlė iš Vilniaus senamiesčio į Saulėtekį, čia buvo visiškas miesto pakraštys. Savo aparatūrą turėjome sumontuoti, kai naujasis pastatas dar neturėjo sienų, nes kitaip ji nebūtų tilpusi. O vėliau teko ne kartą griauti sienas, kad naujai įsigyti po keliolika tonų sveriantys prietaisai tilptų į patalpas. Vėliau jau mums atsibodo griauti sienas, tad padarėme vartus, kurie yra iki šiol“, – pasakoja technikas.
Laboratorijoje būdavo testuojamas metalas ir įranga, naudota atominėse elektrinėse, povandeniniuose atominiuose laivuose, aviacijoje, laivyboje, pramonėje. Kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, į universiteto mokslininkus kreipėsi Amerikos lietuvis, kuris dirbo kalnakasybos srityje. A. Speičys su kolegomis laboratorijoje išbandydavo galingoms kalnakasybos mašinoms gaminti skirtą metalą.
Tapo istorinio įvykio liudininku
Po darbų technikas rasdavo laiko ir pomėgiams. Aktyviai dalyvaudavo ralyje, kelis kartus tapo Lietuvos čempionu, o kartą – ir Baltijos šalių čempionu. Vėliau, kai universitetas gavo dovanų jūrinę jachtą, pavadinimu „Ragana“, jis susidomėjo buriavimu ir net atsitiktinai tapo istorinio įvykio dalyviu. 1989 metų rugpjūtį jis jachta plukdė Lietuvos delegaciją į Gotlando salą, kur vyko Europos lietuvių studijų savaitė.
Renginio metu buvo pasirašytas ir Gotlando komunikatas, tapęs reikšmingu žingsniu Lietuvos nepriklausomybės link. Lietuvos politikų ir išeivijos pasirašytame dokumente teigiama, jog „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatu buvo parodytas konfrontuojančių Lietuvos politinių jėgų susitarimas.
„Tai buvo pirmas kartas, kai visi sutarė dėl Lietuvos ateities. Stebėtasi, kaip po tokio turinio komunikatu galėjo pasirašyti ir Lietuvos laisvės lygos vadas Antanas Terleckas, ir komunistų partijos ideologijos skyriaus vedėjas Justas Vincas Paleckis, ir kiti skirtingų pažiūrų lietuvių visuomenės veikėjai.
Na, o kad tai – istorinis įvykis, aš įsisąmoninau tik grįžęs“, – pripažįsta jo dalyviu ir liudininku tapęs A. Speičys.
Atsakingas darbas
Paklaustas, kaip per kelis dešimtmečius jo akyse keitėsi VILNIUS TECH, šiemet minintis 70-ąjį Arūnas sako, kad universitetas visą laiką žengė koja kojon su naujovėmis ir pažanga. Tačiau jį liūdina, kad dabartiniai studentai visą informaciją nori rasti internete, o ne laboratorijose.
Aprodydamas savo darbo vietą ir joje stovinčią įrangą A. Speičys rodo didžiulį varžtą.
„Tai yra Mindaugo tilto varžtas. Tokiais sutvirtintas visas tiltas. Man teko atsakomybė paskaičiuoti, kokia jėga kiekvienas varžtas turi būti įtemptas. Tikrinome ir ilgiausio bei aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų tilto konstrukcijų patvarumą, nustatėme, kad statant panaudotas metalas yra labai patvarus ir tarnaus dar ilgai.
Kartą, kai Vilniuje esančios ledo arenos stogas įgriuvo neatlaikęs didelės sniego dangos, tyrėme, kur buvo padaryta klaidų ir pateikėme rekomendacijas, kad tokia nelaimė nebepasikartotų“, – nuveiktus darbus vardija technikas.
Teko tirti ir putpelės kiaušinį, ir žmogaus kaulus
A. Speičys prisimena ir keletą itin neįprastų užsakymų.
„Kartą atėjo moksleivis, kuris norėjo ištirti putpelių kiaušinių lukšto stiprumą. Darėme bandymus, spaudėme kiaušinius, skaičiavome. O kartą dvi studentės – viena iš mūsų universiteto, kita – būsima medikė, atėjo pas mane su kiaulių sausgyslėmis. Jos įgyvendino bendrą projektą apie sausgyslių susiuvimą. Atsinešdavo kiaulių sausgyslių, jas siūdavo, o aš tas sausgysles tampydavau, tikrindavau tvirtumą“, – prisiminęs juokiasi A. Speičys.
Metalui skirta aparatūra jam teko tirti ir žmogaus kaulų tvirtumą bei lankstumą.
„Gyvo ir negyvo žmogaus kaulai labai skiriasi. Vieną kartą bandėme vos prieš dieną mirusio žmogaus kaulą, toks savo savybėmis panašiausias į gyvo žmogaus. Teko tirti ir žmogaus stuburo slankstelių tvirtumą. Tokių bandymų reikėjo medicinos studentams ir mokslininkams, kurie specializavosi traumatologijoje“, – išskirtinius atvejus prisimena technikas.
A. Speičio lojalumas ir ne vieną dešimtmetį trukęs nuoširdus darbas buvo įvertintas ir universiteto bendruomenės. 2022 metais rektoriaus įsakymu už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui jis buvo apdovanotas I laipsnio garbės ženklu.
