Priešmokyklinio ugdymo specialistai teigia, kad, ugdant būsimuosius pirmokus, ypač svarbu suformuoti socialinius gebėjimus: mokėjimą bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, susikaupti, būti pakankamai savarankiškiems ir atsakingiems. Šiems gebėjimams ugdyti ir skiriama daugiausia dėmesio atnaujintoje Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo programoje.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės, į priešmokyklinio ugdymo įstaigas ateina vis daugiau vaikų, kurie turi skirtingus ugdymosi poreikius, taip pat keliami nauji mokinių pasiekimų bendrojo ugdymo procese kokybės reikalavimai, todėl buvo svarbu atnaujinti pačią ugdymo programą.
Joje ypač daug dėmesio skiriama šių bendrųjų vaiko gebėjimų ugdymui: savarankiškumo, atsakingumo, mokėjimo mokytis įvairiomis aplinkybėmis, kontroliuoti savo elgesį, susitarti, susikaupti. Svarbu, kad vaikai mokėtų laikytis asmens higienos reikalavimų, ugdytųsi savitvarkos įgūdžius, žinotų, kaip elgtis gatvėje.
Atnaujintoje programoje pabrėžiami bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiaisiais žmonėmis gebėjimai: draugiškumas, noras priklausyti grupei, bendrauti ir bendradarbiauti, geranoriškumas, pagarba draugams ir vyresniesiems. Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis su nepažįstamais, gebėti atsispirti netinkamam kitų elgesiui, ištikus nelaimei, kreiptis pagalbos.
Be to, programoje daug dėmesio skiriama nuostatoms ir gebėjimams, kurie formuoja vaikų tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną, į tautinį ir kultūrinį tapatumą, pilietiškumą, ugdo vaikų verslumą, kūrybingumą, meninius gebėjimus.
Programoje labiau pabrėžiamas individualizuotas ugdymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, išgales, mokymosi poreikius. Taip pat aktyvus vaikų dalyvavimas ugdymo procese.
Paskutiniai metai prieš pradedant lankyti mokyklą ypač svarbūs formuoti įgūdžiams ir gebėjimams, kurie bus reikalingi tapus mokiniais, todėl didelis dėmesys skiriamas vaikų domėjimuisi knygelėmis, kūrybingumui, atliekant įvairius darbelius, taip pat spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Vaikai mokosi išsakyti savo mintis, skaityti, rašyti, skaičiuoti.
Rengiant Bendrąją priešmokyklinio ugdymo programą siekta maksimalios dermės tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų. Ji išbandyta praktikų – priešmokyklinio ugdymo specialistų. Tikimasi, kad atnaujinta programa padės pedagogams, tėvams, ugdymo įstaigoms lanksčiau taikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių ir išgalių vaikams.
Priešmokyklinis ugdymas trunka vienus metus iki mokyklos lankymo pradžios. Tėvai, pedagogai ir mokslininkai mato akivaizdžią šešiamečio dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo programoje naudą.
Šiuo metu priešmokyklines grupes lanko daugiau nei 90 procentų šešiamečių. Planuojama, kad nuo 2015 metų jis būtų privalomas ir visiems vaikams būtų suteikta galimybė pasiruošti sėkmingai mokslų pradžiai. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje.
Dauguma Europos Sąjungos šalių peržiūri savo ankstyvojo ugdymo (nuo gimimo iki privalomojo mokymosi mokykloje pradžios) politiką. Kai kurios šalys ankstina privalomojo mokymosi mokykloje pradžią – privalomasis mokymas pradedamas 6, 5 ar net 4 metų.
Švietimo ir mokslo ministerijos inf.