Prie jūros Palangoje rugpjūtį
Auksinėje vestuvėj Jarmalų
Antano ir Angelės reikia būti,
O damoms ir riteriams tai privalu.
Gintaras Patackas
Angelės Onos Jarmalienės ir Antano Algirdo Jarmalos auksinių vestuvių šventė buvo nuostabi, nes vyko ant jūros kranto: juk jūra – tai meilė, ilgesys, tai antrieji gražios poros namai. Angelė ir Antanas Algirdas Jarmalai – projektavimo firmos „Gabija“ savininkai, – sulaukę gražaus amžiaus, antraisiais namais pasirinko Palangą ir įsikūrė Plaušės kvartale, prie Ašarėlės upės tvenkinių. Čia ir paminėjo 50-ąsias savo vestuvių metines.
Angelė Ona Jarmalienė yra bajorų Chmieliauskų, Lopacinskių giminės palikuonė. Tačiau gyvenimas bajoraitės nelepino, nes šeima liko be maitintojo, kai tėvelis Alfonsas, raitosios policijos karininkas, už tai, kad mylėjo Tėvynę ir savo gausią šeimą buvo ištremtas į Komi ATSR ir nuteistas kaip politinis kalinys kalėti 25 metus, represuotas po 5 metų. Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šeima galėjo domėtis ir didžiuotis savo praeitimi.
Algirdas Jarmala, kilęs iš Dzūkijos, yra nusipelnęs inžinierius, visuomenininkas.
Rugpjūčio 1-oji (dar ir Angelės gimimo diena) po lietingos savaitės išaušo saulėta, lyg gailėdama gražiai pasipuošusių svečių. O susirinko jų gausus būrys iš visos Lietuvos. Iškilmingą auksinių vestuvių ceremoniją vedė Kęstutis Ignatavičius – Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos garbės vadas, Kauno ceremonmeisteris. Šventėje dalyvavo Ričardas Kliučinskas – Šv. Adalberto (Vaitiekaus) riterių ordino Didysis Komtūras, Gertrūda Kliučinskienė – tautodailininkė, Ordino dama, jų sūnus Laimonas – bajoras, riteris. Taip pat bajorų Chmieliauskų palikuonė, dailininkė Elena Bacvinkienė su sūnumi Augustinu, bajorė Zinaida Terentjeva su dukra Irina ir dar daug poros giminaičių ir draugų.
Šventę surengė jubiliatų vaikai: dukra Sonata – Botanikos ir genetikos katedros profesorė su vyru profesoriumi Rimantu Daugelavičiumi, verslininkai sūnus Nerijus su žmona Neringa.
Vaikai nustebino savo pagarba ir dėmesiu tėvams, šeimai. Šventei marti Neringa sukūrė proginį šeimos žurnalą „Auksinis laikas“. Palangoje visa šeima nuvyko į fotosesiją, kad liktų prisiminimų būsimoms kartoms. Iš miesto centro svečiai limuzinu vyko švęsti į vilą „Auska“. Auksinę santuokos ceremoniją ant jūros kranto, aidint Mendelsono vestuvių maršui, vedė Kęstutis Ignatavičius. Trys anūkai atnešė aukso žiedus, barstė rožių žiedlapius. Savo sukurta tautine juosta jubiliatus apjuosė tautodailininkė Gertrūda Kliučinskienė, buvo dainuojama „Ilgiausių metų“. Šventės metu skambėjo Kęstučio Ignatavičiaus atliekama muzika. Kai jūrą apgaubė sutemos, vaikai pakvietė visus į eiseną su žibintais prie jūros pasidžiaugti šventiniu fejerverku.
Parengė Ona Druskytė
Angelės Onos Jarmalienės giminės istorija
Giminės pradžia – Šiaurės Mazovijoje, Lenkijoje. Pavardė kildinama iš Chmielovo kaimo (liet. – Apyniai), kuris yra Zakročymsko žemėje. Pirmieji žinomi giminės žmonės – Stanislavas Ostrolenkos apskrityje (g. 1471 m.), Gžegožas, Zakročymsko seniūno pavaduotojas ir mokesčių rinkėjas (1601–1627 m.), Vojciechas (g. 1669 m.), Adamas, Anžejis, Antonis, Jokūbas, Marcinas, Vojciechas (XVII a. antroji pusė) iš Zakročymsko žemės, Francišekas, Kazimieras, Mateušas, Povilas, Vojciechas iš Polocko (XVIII a.; pastarasis – Polocko miesto burggrafas). Julijanas, Feliksas, Vladyslavas, Jozefas – Petranopolio valdų Kauno gubernijoje paveldėtojai, dvarininkai (1882 m.).
1885 m. į Kauno gubernijos, o po metų į Vilniaus gubernijos šlėktos knygas iš viso įrašyti 66 giminės asmenys. Visuose metrikų įrašuose nurodyta, kad Chmieliauskai buvo bajorai, tai patvirtina fondų „Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimas“ ir „Kauno gubernijos bajorų deputatų susirinkimas“ dokumentai.
Chmieliauskų šeimos genealoginėje lentelėje, išduotoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2002 12 11 (Nr.10R-1081), pirmas įrašytas Benediktas Chmieliauskas, gimęs apie 1771 m., gimimo vieta – Balninkai, Molėtų rajonas.
Antanas Cmieliauskas (Angelės senelis) 1896 m. vedė bajoraitę Antaniną Pauliną Lopacinską. Jauniausioji jų dukra Liudvika Chmieliauskaitė (Angelės Jarmalienės mama) gimė 1907 m. rugpjūčio 12 d. Liudvikos tėvas mirė, kai jai buvo ketveri, mama – kai suėjo šešeri metai. Penki vaikai tapo našlaičiais, jiems padėjo giminės, vyresnieji vaikai. Sūnus Feliksas vedė turtingą ūkininkaitę. Dvaras buvo parduotas, išmokėtos skolos ir pasogos keturioms dukroms. Liudvika, gavusi savo dalį pinigais, išvyko laimės ieškoti į laikinąją sostinę Kauną. Čia susipažino su Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos raitosios policijos apsaugos karininku Alfonsu Druskiu ir sukūrė šeimą.
Jauna šeima, nusipirkusi iš grafų Godlevskių žemės, pasistatė namą Kaune, atidarė kepyklėlę-parduotuvę. Kaune gimė Angelė, būsimoji Jarmalienė. Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Kaune gyventi tapo neramu ir šeima nutarė išvažiuoti iš šio miesto.
Likimo valiai buvo palikti namai, visas užgyventas turtas. Prasidėjo sunkios klajonės po kaimus. Šeima apsigyveno Ukmergės rajone, Antakalnio kaime, pas Liudvikos brolį Feliksą Chmieliauską. Alfonsas, kaip buvęs karininkas, turėjo slapstytis.
Nors karas ėjo į pabaigą, aplinkui vyko žudynės. Paskui prasidėjo trėmimai į Sibirą. Visi gyveno apimti baimės. Namus lankydavo stribai, juos reikėjo maitinti, jie nesikuklino, atimdavo ir paskutinį kąsnį. Naktimis reikėjo priglausti miško brolius.
Laimė šioje šeimoje buvo retas svečias. O vieną dieną namus, tiek metų gyvenusius tik šeimos rūpesčiais, nutolusius nuo politikos, kaip didžiausius priešus apsupo būrys kareivių ir suėmė šeimos tėvą Alfonsą. Namie kilo sumaištis, tikėtasi to, kas blogiausia, – kad ištrems visą šeimą.
Kad nebūtų išvežta į Sibirą, šeima skubiai sugrįžo į Kauną, į užimtus namus, kuriuose atgavo porą kambarėlių. Jau Kaune vaikai baigė mokslus, kūrė šeimas, gyvenimas tapo šviesesnis. Angelė ištekėjo už Antano Algirdo Jarmalos ir pagal paskyrimą išvyko gyventi į Panevėžį, gražų lygumų kraštą.
Antanas Algirdas Jarmala kilęs iš Dzūkijos. Nusipelnęs inžinierius, projektavimo firmos „Gabija“ savininkas. Įmonės vandenvalos, aplinkosaugos projektai įgyvendinti daugybėje Lietuvos vietų.
Angelė nemažai metų dirbo automobilizmo ir turizmo Panevėžio skyriaus vadove. Tai buvo Lietuvoje pirmaujantis skyrius. Organizuotos kelionės automobiliais ne tik po Lietuvą, bet ir po demokratines šalis.
Užaugus vaikams, Jarmalų šeima apsigyveno Vilniuje.
Daug laiko šeima skiria visuomeninei veiklai, aktyviai dalyvauja LBKS veikloje. Angelei Jarmalienei teko būti Panevėžio skyriaus kanclere, Šv. Kazimiero ordino Panevėžio skyriaus vadove. Abu su vyru yra Šv. Vaitiekaus (Adalberto) riterių ordino nariai.
Surinkta daug istorinės medžiagos apie giminę, ruošiamas leidinys. Tai – padėka vaikams ir anūkams, kurie, pagerbdami tėvus, šiemet surengė nuostabią auksinių vestuvių šventę.
Angelės Jarmalienės informacija ir nuotraukos