Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Nuomonė»Aušra Maldeikienė: „Visuomenė klaidingai suvokia politikų funkcijas“
Nuomonė

Aušra Maldeikienė: „Visuomenė klaidingai suvokia politikų funkcijas“

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto auloje surengtoje atviroje paskaitoje „Ar politinė etika = politinei moralei“ Seimo narė, ekonomistė, politikė, publicistė Aušra Maldeikienė samprotavo, kas yra politinė etika ir moralė, kas yra politikas ir ar patys rinkėjai supranta, kas yra politika.

Pasak A. Maldeikienės, politikos erdvėje nuolat iškeliamas politikos ir teisės, moralės ir teisės, etikos ir etiketo santykis, tiesa, jis gali būti ramus, papildantis, o kartais — konfliktiškas ir eliminuojantis tą ar kitą sąryšio pusę.

Moralė dažniausiai suprantama kaip dorybių plėtros laukas, etika. Vis dėlto klausimas, ar tai, kas teisėta, visada paklūsta moralės normoms, buvo ir yra aktualus.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje rinkėjai gana ramiai reaguoja, kai politikas gyvena iš niekada viešai nedeklaruotų pajamų, jie sutinka su atviru politikų melu, net biudžeto lėtų švaistymu, bet tuo pačiu metu reikalauja, kad politikai būtų etiketo virtuozai“, – svarstė politikė. Jų galvose mokėjimas derinti kojinių spalvą ir kalbėti ramiu balsu yra gerokai didesnė dorybė nei Konstitucijos priesakų laikymasis.

„Politikas turėtų būti tas, kuris sau asmeniškai taiko griežtesnes moralės normas. Jis jokiu būdu negali pakliūti į situacijas dėl neaiškių deklaracijų. Kita vertus, politiko reikalas yra keisti visuomenės moralines nuostatas, jis turėtų atskleisti naujas moralinio mąstymo problemas pačiai visuomenei“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Visi politikai skirtingi, kaip ir visuomenė, bet apie 40 procentų Seimo narių, įsitikinusi A. Maldeikienė, tikrai žino, kas yra moralė, ir ja vadovaujasi.

Klaidingas politikos supratimas

Rinkėjai į Seimą išrenka simpatiškus kandidatus, neįsigilinę į jų ateities veiksmų planą. Žadama spręsti visuomenei opiausias problemas, pavyzdžiui, didinti atlyginimus, tačiau nepateikiama aiški strategija, kaip bus to siekiama.

A. Maldeikienė mano, kad „tauta nereikalauja paaiškinti, kokiu būdu bus sprendžiamos problemos, jai tereikia parodyti, kad turi nosinę, kuria nušluostysi jos ašaras.“ Iš ko išausta ta nosinė – tiesos ar melo, – nebesvarbu.

„Žmonės nemato savo veiksmų pasekmių, – dėsto Seimo narė. – Į Seimą ateina politikos nesuprantantys žmonės, kurie atvirai aiškina, kad jie dar tik mokysis. Tokiu atveju paskubomis priimami sprendimai, neįsigilinus į jų pasekmes ateityje, todėl, neefektyviai sprendžiant vieną bėdą, užsimezga kita socialinė kilpa ir valstybė patenka į užburtą ratą.“

„Po rinkimų nerealūs pažadai dingsta, bet naivu tikėtis, kad tie, kurie dalijo neįgyvendinamus pažadus ir maitino žmones svajonėmis, generuos naujas idėjas. Piliečiai iš Seimo tikisi veiksmų, bet kokie tada turi būti veiksmai?  Ar tai sėdėjimas posėdžiuose ir nuolatinis balsavimas priiminėjant įstatymus, į kuriuos net techniškai įsigilinti neįmanoma, nes tam neskiriama jokio laiko, – sako A. Maldeikienė ir priduria: – Politikas yra tas, kuris geba įžvelgti problemą ir pamatyti kelis jos sprendimo būdus, įtikindamas visuomenę ir rinkėjus, kad jo siūlomas kelias duos didžiausią viešąją naudą.“

Kokia politika turėtų būti iš tiesų?

„Dabartinės Lietuvos politikos tylus vidinis konfliktas kyla dėl to, kad didelė dalis visuomenės mano, jog politikai yra tie, kurie aptarnauja biurokratinį aparatą ir įstatymų kūrimo procesą, – tikina politikė. – Visuomenei atrodo, kad politikas nedirba savo darbo, jei daug klausinėja apie įvairių įstaigų veiklą, norėdamas sužinoti, ar ten viskas sąžininga.“

Seimo narė įsitikinusi, kad politikai visų pirma ir turėtų organizuoti diskusijas, išsakyti savo poziciją svarbiais valstybei klausimais. Klausimai, kurie aktualūs visiems, pirmiausia visuomenės turi būti suvokti, o vėliau jos ir svarstomi, sprendimo galios nepaliekant mažam „išrinktųjų“ būreliui.

„Seimo nario darbas yra  mąstyti, susitikinėti su žmonėmis, formuluoti problemas, parodyti viešųjų problemų ištakas ir siūlomų sprendimų pliusus ir minusus, jų poveikį visoms susijusioms visuomenės grupėms. Mažiausiai, ko rimta visuomenė gali tikėtis iš politiko, – tai tuščias beprasmis rankų kilnojimas, kuris daugiausia dabar ir vyksta Seimo salėje.“

„Argi protinga manyti, kad tas, kuris niekam netrukdo, nieko neklausinėja, yra tinkamas politikai? Be abejo, ne. Politiko darbas galvoti apie prasmes ir apie visuomenės ateitį, o ne mechaniškai kilnoti rankas, itin dažnai net pačiam nesuvokiant, už ką iš tiesų jis tą ranką kelia“, – teigia A. Maldeikienė.

KTU nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisGytis Ivanauskas: „Viską, ko reikia, kad atitikčiau „Eurovizijos“ standartus, aš turiu“
Kitas straipsnis Prezidentė: „Svarbiausioms permainoms valstybėje – galimybių metas“

Susiję straipsniai

KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?

20 balandžio, 2026

Pasaulį pavergęs „Gmail“ švenčia 22-ąjį gimtadienį

1 balandžio, 2026

Gimstamumo krizei spręsti reikia drastiškų priemonių?

4 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.