Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Nuomonė»B. Vėsaitė ir O. Leiputė: „Didesnis valstybės dėmesys moterims ir vaikams išsklaidytų liūdnas demografines prognozes Lietuvai“
Nuomonė

B. Vėsaitė ir O. Leiputė: „Didesnis valstybės dėmesys moterims ir vaikams išsklaidytų liūdnas demografines prognozes Lietuvai“

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Europos Komisija 2060 metais Lietuvai prognozuoja demografinę bombą: tada gyventojų skaičius sumažėtų 38 procentų ir Lietuvoje gyventų mažiau nei du milijonai gyventojų. Tačiau didesnis valstybės dėmesys moterims ir vaikams išsklaidytų tokias liūdnas prognozes.

dsc_0341

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS) šiuo metu Vyriausybei siūlo tris būdus, kaip palengvinti moterų ir šeimų, auginančių vaikus, gyvenimą:

1) mažinant socialinę nelygybę ir skatinant jaunas šeimas dirbti, investuoti į vaikų ugdymo įstaigas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose regionuose, panaudojant ES struktūrinę paramą;
2) rūpinantis vaikų sveikata ir užtikrinant darbo vietų regionuose išlaikymą ir kūrimą, vaikų ugdymo įstaigoms užtikrinant lankstesnes sąlygas įsigyti vietinės žemės ūkio produkcijos;
3) mažinant emigraciją iš Lietuvos kaimo, užtikrinant, kad mažieji ir vidutiniai pieno ūkiai, kuriuos dažnai valdo moterys, auginančios vaikus, nebūtų diskriminuojami superkant pieną.

Tai teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narės: Seimo Ekonomikos komiteto narė, LSDMS pirmininkė Birutė Vėsaitė ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja Orinta Leiputė spaudos konferencijoje Seime „Kaip palengvinti gyvenimą smulkiesiems ūkininkams ir šeimoms, auginančioms vaikus“.

Socialdemokratės politikės kritikavo liberalų siūlymą paremti šeimas, auginančias mažamečius vaikus, kai savivaldybė kompensuotų 100 eurų tėvų ar globėjų privačiam darželiui mokamo mėnesinio mokesčio.

„Tokia sistema diskriminuotų vaikus iš skurdžiau gyvenančių šeimų vos ne nuo pat gimimo ir didintų jų socialinę atskirtį ir visuomenės socialinę nelygybę. Šiuo metu vietos vaikų darželiuose Vilniuje neturi 3000 vaikų. Įgyvendinti liberalų modeliui per metus prireiktų net 3,6 mln. eurų“, – pabrėžė B. Vėsaitė.

O. Leiputė akcentavo, kad svarbiausia – didesnis dėmesys valstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, o tikslinės dotacijos jų plėtrai užtikrintų ugdymo kokybę, higienos normų reikalavimus, sumažintų ikimokyklinio ugdymo įstaigas norinčių lankyti vaikų eiles.

„Pirmumo teisė galėtų būti garantuota ne tik socialiai pažeidžiamoms šeimoms, bet ir jaunoms šeimoms, kad jos galėtų dirbti ir sėkmingai derinti profesinį ir šeimos gyvenimą. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie žinybinių vaikų darželių steigimą. Pvz., jei vaikų darželis būtų įsteigtas Sveikatos universitete, jį galėtų lankyti studentų, gydytojų ir medicinos darbuotojų vaikai“, – sakė ji.

O. Leiputė papasakojo apie Kaune atliktus vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimus, kurie parodė, kad yra labai daug alergiškų vaikų, turinčių specialių maitinimosi poreikių, o bendras maisto racionas vaikų darželiuose skurdokas. Daugeliu atvejų 20–25 proc. pirkimo (didmeninė) kaina didesnė už mažmeninę kainą parduotuvėje.

B. Vėsaitė užregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria siekiama užtikrinti lankstesnes sąlygas įsigyti vietinės žemės ūkio produkcijos (ypač ekologiškos) vaikų ugdymo įstaigoms, taip pat ligoninėms, globos įstaigoms ir Lietuvos kariuomenei. Šiuo metu vietiniams smulkiesiems ūkininkams per sudėtinga dalyvauti centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose, o Lietuvos ugdymo ir globos įstaigas, ligonines vis dažniau pasiekia Lenkijos ūkiuose užauginta produkcija.

„Mažieji ir vidutiniai pieno ūkiai sudaro apie 85 proc. Lietuvos pieno ūkio sektoriaus, o stambieji – 15 proc., tačiau pieno supirkimo kaina stambiems tiekėjams yra beveik 3 kartus didesnė, o pieno supirkimo kainos intervalas siekia net 12–30 euro centų už litrą. Tai užprogramuoja problemų grandinę: mažiesiems ir vidutiniams ūkiams sunku išsilaikyti, dalis šeimų negali išleisti vaikų į mokslą, nemato prasmės gyventi ir darbuotis Lietuvos kaime, o jų vaikai išvažiuoja ir negrįžta“, – tvirtino B. Vėsaitė.

Pasak jos, „pienas – baltoji Lietuvos nafta, todėl iš jos turi pelnytis ne tik stambieji ūkiai ir 4 ar 5 didieji pieno perdirbėjai, kurie diktuoja pieno rinkos sąlygas. Todėl reikėtų pasiekti, kad pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei vidutinė savikaina (maždaug 22 euro centai už litrą)“.

Sigitos Mykolaitytės nuotrauka

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKeisis privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tvarka
Kitas straipsnis D. Razmislevičius: „Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje laukiami bus visi, išskyrus pėsčiuosius?“

Susiję straipsniai

Pasaulį pavergęs „Gmail“ švenčia 22-ąjį gimtadienį

1 balandžio, 2026

Gimstamumo krizei spręsti reikia drastiškų priemonių?

4 kovo, 2026

5 prestižiškiausi šių metų būstai Lietuvoje: kaip šiandien apibrėžiama aukščiausia gyvenimo kokybė?

23 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.