Artėjant metų pabaigai daugelis įmonių peržiūri biudžetus, planuojasi ateinančius metus. Viena iš eilučių, į kurią dažnas atkreipia dėmesį – išlaidos darbo vietai. Priklausomai nuo sektoriaus, bendrovės veiklos ir darbo modelio, biuro kaštai gali siekti net iki 20 proc. įmonės sąnaudų, sako ekspertai. Kas lemia darbo vietos kainą? Ar visada didžiausios išlaidos laukia tų, kurie įsikuria miesto centre?
„Daugeliui atrodo, kad didžiausią kainą už biurą moka tie verslai, kurie yra didžiųjų miestų centrinėse gatvėse ar prestižinėse vietose. Ir nors iš tiesų, pvz., Vilniuje, Gedimino prospekte ar Vilniaus gatvėje biuras kainuos tikrai daugiau, nei, pavyzdžiui, Fabijoniškių mikrorajone, darbo vietos kainą lemia ne vien tik adresas. Vis dažniau kaina priklauso nuo išplanavimo, faktinio biuro užimtumo bei to, kiek efektyviai išnaudojamas plotas. Jei į biurą atvyksta vos 40 proc. visų darbuotojų ir kiekvienas po vieną sėdi atskirame kabinete, gali būti, kad biuras Fabijoniškėse įmonei atsieis net ir daugiau nei sostinės centre“, – sako Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas.
Biuro kaina paprastai susideda iš kelių sluoksnių, sako G. Makšimas:
„Pirmiausia – nuomos kaina už kvadratinį metrą. Taip pat neretai kainą didina ir atskiras mokestis už automobilių parkavimo vietas. Antras „sluoksnis“ – pastato išlaidos, paslaugų mokesčiai, už, pavyzdžiui, atliekų tvarkymą, liftų priežiūrą, bendrųjų zonų komunalines paslaugas. Taip pat prie išlaidų prisideda pačių komunalinių paslaugų – elektros, vandens – suvartojimas, papildomos išlaidos higienos priemonėms, valymui, remontui, informacinėms technologijoms ir ryšio priemonėms. Visgi šiandien daugelis jau renkasi nuotolinį ar hibridinį darbo modelį, o būtent biuro užimtumas dažnai yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio įmonės ir įstaigos pergalvoja erdves. Jei daugelis dirba iš namų, tai visa biuro kaina tampa gana didelė – kaina vienam darbuotojui stipriai išauga.“
Lietuvoje už vieną darbuotoją darbdavys sumoka beveik 5,5 tūkst.
Europoje biurų užimtumas vidutiniškai siekia apie 30-40 proc., teigiama nekilnojamojo turto konsultantų „Colliers“ šių metų gruodį parengtoje ataskaitoje „Occupier Cost Index“ (liet. Patalpų naudotojo sąnaudų indeksas). Dokumente taip pat nurodoma, jog 2024 m. Europoje darbdaviui vienerius metus išlaikyti vieną darbuotoją biure vidutiniškai kainuoja apie 9 809 Eur. Jei suma būtų skaičiuojama žvelgiant į realų užimtumą, o ne į faktinį darbuotojų skaičių, ji siektų net 25–33 tūkst. eurų. Kaina susideda iš keturių dedamųjų: patalpų, vidinių kaštų, dažniausiai susijusių su žmonėmis, pavyzdžiui, administravimu, IT technologijų, valdymo kaštų.
Didžiausią sumą už vieną darbuotoją per metus darbdaviai sumoka Šveicarijoje – daugiau nei 20,5 tūkst. eurų. Vien biuras – vieta ir infrastruktūra – kainuoja daugiau nei 15 tūkst. eurų. Antroje vietoje – Norvegija, kur iš viso vienas darbuotojas per metus kainuoja 15 684 eurų (biuras – per 10,1 tūkst. eurų), trečioje vietoje – Jungtinė Karalystė, kur visa darbo vieta kainuoja 15 618 eurų (vieta – daugiau nei 11,7 tūkst. eurų), rodo ataskaitos duomenys.
Lietuva, iš 28 šalių yra 21-oje vietoje žvelgiant nuo didžiausios kainos iki mažiausios. Iš viso darbdaviui vienas darbuotojas per metus „kainuoja“ 5 455 eurų. Didžiausią dalį išlaidų sudaro išlaidos biurui – 3 394 Eur.
Išlaidas galima sumažinti net ketvirtadaliu
Kai biurai bus priderinti prie realaus užimtumo, bus galima sutaupyti ketvirtadalį ar net daugiau įmonės kaštų, rodo „Occupier Cost Index“ ataskaita.
Anot Turto banko generalinio direktoriaus, įmonių kaštai labai dažnai yra švaistomi dėl to, kad biuras nėra išnaudojamas taip, kaip buvo suplanuota. Kai realus užimtumas svyruoja, dalis patalpų ir paslaugų vis tiek veikia pilnu pajėgumu: valomas visas plotas, palaikomas toks pats aptarnavimo grafikas, vyksta tie patys procesai užuot pasvarsčius apie optimizavimą. Jo nereikia iškart prilyginti diržų suveržimui ar patogumų atsisakymui. „Priešingai – tai yra būdas padaryti biudžetą tikslesnį mažiau išlaidų skiriant ten, kur jos neduoda vertės, ir daugiau ten, kur darbuotojai jaučia naudą. Pavyzdžiui, pravarčiau atsisakyti tuščios, nenaudojamos erdvės, o lėšas nukreipti į darbuotojų patirties gerinimą: sveikatingumo iniciatyvas, profesionalesnius IT sprendimus,ergonomiškesnes darbo vietas arba tokias erdves paverčiant, pvz., bendrojo naudojimo virtuvėlėmis ar poilsio erdvėmis. Kitaip tariant, optimizavimas leidžia ne „apkarpyti“, o išleisti protingiau – kad kiekvienas euras biure kurtų vertę, o ne aptarnautų tuštumą“, – sako G. Makšimas.