Dveji metai Tokijuje, ilgas laiko tarpas Airijoje, metai Anglijoje. Galiausiai – sprendimas apsistoti ir savo gyvenimą kurti egzotiškoje Brazilijoje. Apie vis kintančią aplinką, sutinkamus naujus žmones ir nenuspėjamą gyvenimą papasakojo lietuvė Justė Miyama, šaltą lietuvišką žiemą iškeitusi į brazilišką saulę.
Brazilija nėra pirmoji šalis, į kurią emigravote. Kuri iš šių šalių Jus sužavėjo labiausiai ir kodėl?
Esu gyvenusi Japonijoje, Airijoje bei Anglijoje. Didžiausią įspūdį paliko Japonija. Kartu su vyru gyvenome Tokijuje, kuris, galima sakyti, yra ateities miestas. Japonija žavi dėl daugybės priežasčių. Jos kultūra, žmonės yra visiškai kitokie nei tie, kuriuos mačiau gyvendama Lietuvoje. Japonija ir Brazilija itin skiriasi nuo Europos šalių, tai tarsi visai kita planeta. Japonai visur turi savas taisykles, pagal kurias privalo gyventi, tačiau tai nėra blogai. Galbūt netgi atvirkščiai – tokiame dideliame mieste, turinčiame įspūdingą skaičių gyventojų, visi puikiai sugyvena vieni su kitais, niekas nesistumdo prie traukinio ar nesibrauna eilėje.
Kas nustebino apsigyvenus Brazilijoje?
Labiausiai nustebino karštis, nes atskridau tuomet, kai Lietuvoje buvo šalta žiema. Stebėjausi ir tuo, kad labai mažai žmonių San Paulo mieste, kuriame ir gyvenu, kalba angliškai. Tad man sunku susikalbėti su vietiniais, nes nekalbu portugališkai, o ši kalba yra oficiali Brazilijos kalba. Vis dėlto stebiuosi šio miesto žmonių šiltumu. Nors mes nesuprantame vieni kitų, brazilai stengiasi su manimi bendrauti gestais bei įvairiausiais kitais ženklais ir visada yra pasiruošę man padėti.
Ar reikėjo daug ryžto persikelti į tokį tolimą pasaulio kraštą? Ką buvo sunkiausia palikti Lietuvoje?
Išvykti gyventi svetur teko ir anksčiau, tad šįkart ryžto reikėjo daug mažiau nei gyvenamąją šalį keičiant pirmą kartą. Kiekvieną kartą persikraustydama į kitą šalį aš džiaugiuosi gavusi progą patirti naujų įspūdžių ir pamatyti dar vieną naują vietą pasaulyje. Ne išimtis ir gyvenimas Brazilijoje – džiaugiausi, kad galėsiu pasinerti į naują gyvenimo iššūkį. Esu labai patenkinta kiekviena galimybe keliauti ir pamatyti neatrastas vietas. Naujos vietos, skirtingos kultūros suteikė man daugiau vidinės laisvės. Keliaudama ir patirdama vis įdomesnių nuotykių, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi. Vienintelis gyvenimo ne Lietuvoje minusas – ten liko šeima ir draugės, kurių aš labai ilgiuosi.
Ar įžvelgiate bent kokių Brazilijos panašumų su Lietuva? Kas buvo sunkiausia prisitaikant prie gyvenimo svetur? Prie ko negalite priprasti ir kas Jus itin džiugina?
Panašumų neįžvelgiau jokių. Net galėčiau teigti, jog brazilai yra lietuvių priešingybė. Be abejonės, prisitaikant prie gyvenimo čia, sunkiausia yra kalbos barjeras. Vis dar yra labai sunku, nes, kaip minėjau, beveik niekas nekalba angliškai ir negaliu viena padaryti paprastų kasdienių dalykų.
Aš labai mėgstu vasarą, todėl bene pats didžiausias Brazilijos pliusas – šiluma ir saulė. Tačiau Brazilijoje yra labai pavojingų rajonų. San Paulo mieste yra daug favelų – vadinamųjų lūšnynų, prie kurių geriau nesiartinti. Todėl šiuo metu net neinu viena iš namų. Dėl saugumo, kol įprasiu. Kol kas tai vienintelis Brazilijos minusas.
Kuo planuojate užsiimti gyvendama svetur?
Visų pirma reikia išmokti portugalų kalbą. Kalbant tik angliškai, didelių perspektyvų čia nėra. Artimiausiu metu planuoju ir toliau kurti „Youtube“ filmukus („Justės grožio kanalas“ – aut. past.).
Kas Jus paskatino savo asmeniniu gyvenimu dalytis su kitais internete?
Galbūt bus sunku patikėti, tačiau tai buvo mano vyras. Jis mane ir įkalbėjo pradėti filmuoti. Dabar juokauju, jog jis tai pasiūlė dėl to, kad jam reikėtų mažiau manęs klausytis. Aš labai mėgstu kalbėti, o dabar dažnai tai darau su kamera.
Kokių yra savo asmeninio gyvenimo viešinimo minusų? Ir kas labiausiai džiugina?
Negalėčiau išskirti labai didelių minusų. Nebent tai būtų kandžios žinutės arba komentarai. Bet aš niekada nereaguoju į tokius dalykus, nes prieš pradėdama save viešinti, žinojau, kad bus tokių, kurie visada bando įkąsti ir kažką blogo pasakyti. Labiausiai džiugina mano žiūrovai, iš kurių labai dažnai sulaukiu nuostabaus turinio žinučių bei gražių komentarų.
Dėkoju už pokalbį.
Jolanta Petrūnaitytė
Nuotraukos iš Justės asmeninio archyvo