Neseniai rašytoja Daina Opolskaitė laimėjo „Metų knygos rinkimų 2017“ knygų paaugliams kategorijoje (romanas „Ir vienąkart, Riči“). Dainai lietuvių filologijos studijų pasirinkimas buvo savaiminis ir natūralus. „Neteko ilgai svarstyti. Buvau iš tų, kurie gana anksti aiškiai suvokia savo kelią ir gabumus vienai sričiai. Gimtoji kalba, knygų skaitymas, kūryba – visa tai aiškiai parodė kryptį, kur turėčiau eiti“, – kalba Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumnė Daina Opolskaitė.
Autorė taip pat pasidalijo savo atsiminimais iš buvusio Lituanistikos (dabartinio Humanitarinio ugdymo) fakulteto. „Ooo… atrodo, ne taip seniai tai buvo, o jau kiek metų prabėgo! Lituanistikos studijas baigiau 2002 metais. Prisimenu minias studentų, mūsų buvo daug, tiesiog knibždėte knibždėjo. Itin šviesiai prisimenu dėstytojus Žanetą Markevičienę, Vidą Kavaliauską, Petrą Bražėną ir kitus. Gyvenau bendrabutyje – tai irgi šviesūs prisiminimai. Ko gero, labiausiai įstrigo tai, kaip visuotinės literatūros egzaminui per vieną parą išmokau visą graikų ir romėnų literatūrą. Dieną – graikų, naktį – romėnų. Ir laikiau egzaminą“, – pasakoja knygų paaugliams kategorijoje (romanas „Ir vienąkart, Riči“) nugalėtoja.
Rašyti Daina pradėjo dar būdama mokinė, o pirmąją knygą išleido antrame kurse. „Dar mokykloje pasirodė pirmi rimtesni bandymai, kažkokios apraiškos. Svarbiu postūmiu į kūrybą tapo Jaunųjų filologų konkursas, kuriame dalyvavau aukštesnėse klasėse. Patirtas įvertinimas stiprino, teikė pasitikėjimo. Studijuodama antrame kurse išleidau pirmąją novelių knygą „Drožlės“. Tai jau reiškė labai daug. Supratau, kad noriu rašyti“, – pasakoja Daina.
Kūryba į autorės gyvenimą atėjo netikėtai. „Atėjo, ir tiek. Šiuo atveju žmogus nesirenka, greičiau pasirenka jį. Ir aš manau, kad Kažkas mane pasirinko, parinko už mane, tikėjo, kad šiai misijai esu tinkama. Esu įsitikinusi, kad kūryba nėra tik saviraiška, tai suteiktas įgaliojimas išfiltruoti svarbius dalykus, kitiems atspindėti pasaulį, kuriame visi gyvename“, – rašytoja.
Dainos kūrybos įkvėpimo šaltinis – gyvenimas. „Gyvenimas. Žmonės. Kasdienis jų stebėjimas. Tada pamatai daugybę dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio, atrodo, neregimi. Ištinka kažin koks netikėtumo jausmas, stebuklingas atradimas, sukrėtimas ir tai verčia imtis plunksnos“, – pasakoja autorė.
Dainos Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“ buvo išrinktas geriausia paauglių knyga. „Tai labai svarbus įvertinimas. Suvokti, kad mano knygą paaugliai išsirinko savo metų knyga, labai jaudina ir džiugina. Per knygas galiu bendrauti su daugybe žmonių. Džiaugiuosi, kad esu reikalinga jauniems žmonėms. Tai stebuklingas jausmas“, – kalba Daina.
Kiekviena knyga turi savo skaitytojus ir tikslą. O koks yra „Ir vienąkart, Riči“ knygos tikslas? „Tikslas – tapti paauglio dienoraščio atpažinimu, veidrodiniu atspindžiu. Siekiau, kad knygoje jaunas žmogus atrastų daug jį kamuojančių minčių, abejonių ir galėtų tapatintis su knygos herojumi“, – tikina autorė.
Daina Opolskaitė taip pat prisipažino jaučianti besąlygišką meilę knygoms. „Turiu daug mylimų rašytojų ir knygų, be kurių negalėčiau gyventi. Knygą pamilstu kaip žmogų – noriu su ja gyventi, ją turėti šalia. Viena iš tokių – Michaelio Cuninghamo „Tos valandos“. O dar Antanas Vaičiulaitis, Šarlotė Brontė, Antanas Škėma, Henrikas Radauskas ir daug kitų…“ – pasakoja Daina.