Buvusių valdančiųjų – konservatorių ir liberalų – pastangomis 2011 m. sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos kirto vėzdu atgal visai Lietuvai. Skaičiai iškalbingi: 2010 m. gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o 2013 m. – tik kiek daugiau nei 27 tūkst. Ir šie skaičiai kasmet mažėja, tačiau proporcingai didėja užsienyje gimstančių lietuvaičių būrys. 2010 m. Lietuvoje gimė 29 932 vaikai, o tais pačiais metais užsienyje gimė 744 lietuvaičiai. 2011 m. Lietuvoje gimė 28 924 vaikai, už jos ribų – 1344. Toliau atotrūkis dar didesnis: 2012 m. mūsų šalyje gimė 28 486, o užsienyje – 1973 Lietuvos piliečių vaikai. 2013 m. Lietuvoje gimė 27 297 vaikai, užsienyje – 2588.
Ar verta dėl to džiūgauti? Turbūt ne, nes didžioji dalis tų vaikų lankys ne lietuviškas mokyklas, dirbs ne Lietuvoje ir savo vaikus mokys nebe lietuvių kalbos.
Taigi aritmetika paprasta. Tokiais tempais greitu laiku Lietuva taps senjorų šalimi. Tada tikrai nebereikės mokėti pašalpų tėvams, vaiko pinigų. Problemos nebeliks. Tautos ateities taip pat.
Vis dėlto galiu pasidžiaugti, kad Seime jau skinasi kelią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama grąžinti motinystės (tėvystės) pašalpų dydį į 2008 metų lygį.
Geresnės sąlygos auginti vaikus
Šiuo metu egzistuojančios sąlygos, pripažįstu, nėra pačios blogiausios, būna ir blogiau. Tačiau ar taip reikia žvelgti į problemą? Šiuo metu nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Pasirinkus gauti pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, pirmus metus pašalpa siekia 70 proc., antrus metus – 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Tėvams pasirinkus būti su vaiku namie, kol jam sukaks metai, iškyla klausimas, kas po to. Lopšelių-darželių tokiems mažyliams nėra. Mokėti šešėlinei auklei ar privatiems darželiams? Tačiau tada dažnai mamai (tėvui) nė neapsimoka dirbti. Vadinasi, šeima lieka su vieno iš tėvų uždarbiu ir yra pasmerkta skursti. Pasirinkus kitą modelį, kai antraisiais metais galima ir dirbti, ir gauti 40 proc. išmoką, lyg ir lengviau, nes tėvai gali rinktis, ar, kad ir susiveržus diržus, auginti vaiką namie, ar tą išmoką atiduoti (ir, jei reiks, pridėti dalį savo algos) auklei. Abu modeliai turi trūkumų, nes nėra sukurta lopšelių sistema, o auklės kainuoja, vadinasi, tėvai labiau linkę būti namie su vaikais ir verstis, kaip išmano.
Taip, vaikai dabar prabanga. Jie kainuoja. Pirmiausia patiems tėvams. Taip pat valstybei. Tačiau vaikai ir grąžina tas investicijas. Manau, kad metas baigti eksperimentus su tėvais ir leisti jiems pasijausti saugiems, nes ta išmokų pasiutpolkė, kurią sukūrė konservatoriai su liberalais, aiškiai nepasiteisino – gimsta žymiai mažiau vaikų, tėvai linkę turėti jų mažiau arba atidėlioja jų gimimą.
Sprendimo būdai
Pripažinkime, nesame mes tokie turtingi, kad galėtume šitaip švaistytis savo piliečiais. Reikia daryti viską, kad žmonės jaustųsi saugūs planuodami savo šeimos modelį, kad tėvai galėtų užtikrinti savo vaikams saugų ir visavertį augimą namuose su vienu iš tėvų. Taip pat būtina užtikrinti ir saugumą tiems tėvams, kurie vis dėlto nusprendžia kuo anksčiau grįžti į darbą.
Jei Seimas pritars, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo iki gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, bus 100 proc., o kol vaikui sueis dveji metai, sieks 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu apdraustajam gims (ar jis įsivaikins) du ir daugiau vaikų ir jis bus šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa bus didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių.
Seime buvo paprašyta Vyriausybės išvados, nes tai iš tiesų reikalauja daug lėšų. Tačiau neabejoju, kad jų galima surasti, juk dar ne tiek pinigų buvo iššvaistyta abejotinos vertės projektams praėjusios Seimo kadencijos metu.
Tikiuosi, kad Seimas pasielgs išmintingai ir įsiklausys į tėvų norus bei vaikų poreikius. Juk tam ir esame, kad gerintume, o ne blogintume savo piliečių gyvenimą.
Dangutė Mikutienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė