Neįprastos žiemos darganos virusams plisti yra palankesnės nei dideli šalčiai, perspėja gydytojai ir vaistininkai. Pasak jų, esant drėgniems orams, rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis padidėja. Tai patvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys ir pastaruoju metu vaistinėse padidėjęs parduotų antivirusinių preparatų skaičius.
„Dažnai žmonės mano, kad didžiausias pavojus pasigauti virusą yra per šalčius. Tačiau išties pavojingesni yra drėgni ir apyšilčiai orai, kokie ir vyrauja pastarosiomis dienomis. Tai pastebime ir vaistinėse: paspaudus šaltukui, bendro peršalimo atvejų sumažėja, o esant darganai prasideda masiniai virusiniai susirgimai. Atitinkamai gerokai išauga antivirusinių preparatų, o jei neišvengiama komplikacijų – ir antibiotikų pardavimas“, – komentavo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Pasak „MediCA“ klinikos šeimos gydytojos Vaidos Gedgaudienės, drėgname ore virusai, tarp jų ir gripo, dauginasi greičiau ir išlieka ilgiau gyvybingi. „Taip pat tokiomis sąlygomis žmonės greičiau sušlampa kojas, sušąla, susilpnina savo organizmo imunitetą. Pastaruoju metu aktyviausiai puola įvairūs peršalimo virusai, pažeidžiantys viršutinius kvėpavimo takus. Jų priskaičiuojama net per du šimtus. Paprastai negalavimai pasireiškia bendru silpnumu, nosies gleivinės paburkimu, kosuliu, čiauduliu, galvos skausmu“, – sakė ji.
Gydytojos teigimu, šie simptomai dažniausiai nėra „verčiantys į lovą“ ir trunka vos keletą dienų, tačiau netinkamai gydomi gali komplikuotis į sinusitą, bronchitą, gerklės uždegimą ir kitas rimtesnes ligas. „Be to, virusinės respiratorinės infekcijos yra labai užkrečiamos, nes nosiaryklėje ir burnoje esantys virusai, ligoniui kalbant, čiaudint ir kosint, lengvai pasišalina ir patenka pas naują savo auką. Į kvėpavimo takus virusas gali patekti ir per daiktus, pavyzdžiui, rankšluostį, stiklinę, mobilųjį telefoną“, – pažymėjo V. Gedgaudienė.
G. Krikščiūnienė patarė, kad bene efektyviausiai virusų patekimo į organizmo tikimybę mažina dažnas rankų plovimasis, taip pat tokios paprastos prevencinės priemonės, kaip periodinis patalpų vėdinimas, pakankamas skysčių vartojimas, tinkamos aprangos pasirinkimas.
„Kita vertus, kad ir kaip stengtumėmės, palankiomis oro sąlygomis dalis virusų vis tiek neišvengiamai atakuoja, o tuomet jau viskas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Todėl ypač svarbu mažinti kraujagyslių pralaidumą, kad ligų sukėlėjai negalėtų prasiskverbti į kraujotaką. Tam padeda tiek sveika ir visavertė mityba, tiek nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tiek prevencinių preparatų, tokių kaip vitaminas C, ežiuolės, greipfrutų sėklų ekstraktai, vartojimas“, – teigė G. Krikščiūnienė.