Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Daugiau nei pedagogas: kaip tampama lyderiu?
Mokslas ir švietimas

Daugiau nei pedagogas: kaip tampama lyderiu?

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Birželio 26 d. neformalioje aplinkoje įvyko diskusija „Daugiau nei pedagogas: ar diplomas suteikia supergalių?“. Diskusijos dalyviai – žinomi šalyje Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumnai: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja, 2015 m. „Metų mokytojo“ premijos laureatė Anna Mažuolienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė, lietuvių filologijos absolventė ir garsi vestuvių planuotoja Laura Vagonė bei Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karinauskas.

Pokalbio moderatorė Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė pašnekesį pradėjo nuo asmeninės patirties. Pasak jos, supergalių jai, kaip jaunai specialistei, suteikė ir pedagogikos diplomas, ir darbo pradžia mokykloje: „Kai atėjau dirbti į mokyklą, gavau užsieniečių klasę, kurioje mokėsi keletas ukrainiečių, pora kinų, rusų bei kazachų tautybės vaikai. Mokiniai nemokėjo anglų kalbos, o aš turėjau tik rusų kalbos pradmenis – tikrai sudėtinga situacija. Tačiau, pasibaigus mokslo metams džiaugiausi, kad mokiniai pramoko lietuvių kalbos. Būtent tada pamaniau – turiu supergalių išmokyti savo gimtosios kalbos užsieniečius.“

Diskusijos svečias Mantas Karinauskas, paklaustas, kaip mokiniai ir kolegos reaguoja į mokytoją vyrą, pasakojo: „Vyras mokykloje šiandien yra egzotika. Matyt, todėl yra palaikomas kolegų ir mėgstamas vaikų.“ Jam pritarė ir A. Mažuolienė: „Pamenu, kad, kai iš mūsų mokyklos išėjo etikos mokytojas, vaikai jo labai ilgėjosi. Aš taip pat pastebiu, kad kolektyvas mokykloje moteriškėja, o berniukams tikrai būtų naudinga matyti vyrišką pedagogo pavyzdį.“

Filosofijos studijas LEU baigusi M. Vyšniauskaitė šiuo metu dirba Laisvosios rinktos instituto Švietimo centro vadove. Darbo reikalais moteris dažnai susitinka su pedagogais. Jos teigimu, mokytojas privalo suspėti vytis kintančią informaciją, technologijas. „Kai ketverius metus ruošėme ekonomikos vadovėlį, nuolat reikėjo atnaujinti pateikiamą informaciją, analizuoti situaciją, koreguoti ir adaptuoti medžiagą. Tačiau įdirbis davė savo – sukūrėme vadovėlį, kuriuo dabar naudojasi daugiau nei aštuoniasdešimt procentų ekonomikos pedagogų Lietuvoje“, – pasakojo geriausia pasaulyje pripažintos edukacinės priemonės bendraautorė.

Žinoma Lietuvoje vestuvių planuotoja Laurė Vagonė lituanistikos studijas pasirinko kaip seną savo svajonę, tikėdamasi išmokti rašyti. Ši svajonė išsipildė ­– dabar ji bene vienintelė vestuvių planuotoja, rengianti tekstus vestuvių tinklaraščiui, reklamai bei atskiriems spaudos projektams. Lauros įgytas pedagogines žinias išnaudoja mokydama savo personalą ir vertindama savo sūnaus mokytojus. „Man nesunku tinkamai įvertinti mano vaiką mokančius pedagogus: aš žinau, kokie jie turėtų būti. Man atrodo, svarbiausia yra mokytojo lyderystė, gebėjimas uždegti ir rodyti pavyzdį“, ­– tikina vestuvių planuotoja.

Renginyje diskutuota, koks turi būti mokytojas ir kokios ryškiausios gero pedagogo savybės. Tarp svarbiausių gerų edukologų bruožų, pasak pašnekovų, yra kūrybingumas ir laisvė veikti, atsakomybė ir kompetencija bei lyderio savybės. To labiausia reikia susidorojant su iššūkiais mokytojo darbe.  „Vien stovėti prieš trisdešimt mokinių, kurie iš tavęs tikisi ir įdomios veiklos, ir žinių, ir geranoriško bendravimo, yra didelis iššūkis“, – sakė matematikė A. Mažuolienė.

Martyno Musteikio nuotr.

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAras Vėberis: „Pagaliau jaučiuosi subrendęs šeimai ir vaikams“
Kitas straipsnis Plinta virusas „Petya“, šifruojantis naudotojo kompiuterio duomenis

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.