Pradinis / Šeima ir sveikata / Daugkartinis pasaulio čempionas Viktoras Topol: „Matykime žmogų, o ne jo negalią“

Daugkartinis pasaulio čempionas Viktoras Topol: „Matykime žmogų, o ne jo negalią“

Įgimtą fizinę negalią turintis Viktoras Topol nuo vaikystės sunkiai vaikščiojo, o 10-ies atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Tai 28-erių vaikinui nesutrukdė keturis kartus tapti lengvojo kultūrizmo pasaulio čempionu ir būti aktyviu visuomenininku – Viktoras dešimt metų savanoriavo stereotipus apie neįgaliuosius laužančioje „Gyvojoje bibliotekoje“, o dabar dirba operatoriumi „Socialiniame taksi“, padedančiame užtikrinti negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas. Užsispyrimo ir meilės gyvenimui nestokojantis vilnietis tapo penktosios „Rimi Lietuva“ inicijuotos ir įvairovės mėnesiui skirtos diskusijos dalyviu, pasidalijusiu patarimais, kaip bendrauti su klausos, regos, intelekto ar judėjimo negalią turinčiais žmonėmis.

Netinkami žodžiai žeidžia

Daug negalią turinčių žmonių įtraukties klausimais kalbantis Viktoras teigia, kad dažniausia žmonių klaida – vartojamos neteisingos, o kartais ir žeidžiančios sąvokos. „Nereikėtų vartoti žodžio „aklas“, geriau sakyti žmogus „su regėjimo negalia“. Lietuvoje taip pat dar dažnai girdimas žodis „invalidas“, kuris jau daugiau nei dešimt metų išbrauktas iš „Lietuvių kalbos žodyno“ ir nėra vartojamas mūsų kalboje. Tinkamiausia sakyti „neįgalus žmogus“ arba „žmogus su negalia“. Taip pat pasitaiko klaidingų lyginimų, kai žmonės su negalia priskiriami „nenormaliems“, „kitokiems“, o be negalios vadinami „normaliais“. Jeigu norite palyginti, galite sakyti „įgalūs“ ir „žmonės su negalia“, – patarimais dalijasi V. Topol, pastebintis, jog aplinkiniai dažnai bijo arba nežino, kaip prieiti ir pasiūlyti neįgaliajam savo pagalbą.

„Aš visada patariu žiūrėti į mus kaip į žmones, o ne matyti mūsų negalią. Priėję tiesiog pasisveikinkite, paklauskite žmogaus vardo. Kai susipažinsite, akimirksniu pajusite, kad norite kažką daugiau sužinoti apie sutiktojo asmenybę, o kažko negalėjimą nustelbs bendravimas, – įsitikinęs Viktoras, dažnai sulaukiantis pagalbos siūlymų, tačiau jų atsisakantis. – Dažnai prašau neįsižeisti žmonių tada, kai jų pagalbos nepriimu, nes pats galiu savimi pasirūpinti. Iš įgaliojo perspektyvos žiūrint gali atrodyti, kad visiems neįgaliesiems reikia pagalbos, bet taip tikrai nėra, tad nereikėtų pulti stumti, kelti ar kitais būdais veržtis į žmogaus erdvę neįsitikinus, kad jis tikrai jūsų pagalbos pageidauja.“

Klausos negalia: neužstokite lūpų ir išlaikykite akių kontaktą

Svarbu suprasti, kad klausos negalių yra skirtingų: vieni girdi geriau, kiti prasčiau, o treti apskritai negali girdėti. Klausos negalią turinčių žmonių komunikavimo pagalbos priemonės taip pat yra skirtingos, pradedant nuo implantų ir baigiant klausos aparatais ar gestų kalba. „Bendraujant su klausos negalią turinčiu žmogumi per vertėją svarbu išlaikyti akių kontaktą ne su vertėju, o su tuo žmogumi, su kuriuo bendraujate. Vertėjas tėra priemonė, per kurią galite bendrauti. Svarbu neužstoti vertėjo, nevaikščioti ir kalbėti po vieną. Taip pat nekalbėkite apie žmogų su klausos negalia kaip apie trečią asmenį, nepalikite jo nuošalyje – jis dalyvauja pokalbyje“, – primena „Socialinio taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė, akcentuodama, kad paliesti klausos negalią turintį žmogų, norint atkreipti jo dėmesį, visiškai normalu. 

„Jeigu nėra gestų vertėjo, stenkitės kalbėti raiškiai, lėtai ir neuždengti lūpų, mat dauguma klausos negalią turinčių žmonių moka iš jų skaityti. Jeigu ne, tuomet nebijokite naudoti rašymo priemonių ar telefono, – pataria specialistė. – Prisiminkite, kad kurtieji nėra nebyliai, jie kalba gestų kalba.“

Viktoras Topol
Viktoras Topol

Judėjimo negalia: neskubėkite padėti ir bendraukite viename lygyje

Judėjimo negalios gali būti arba įgimtos, arba įgytos nelaimingų atsitikimų metu. Viktoras pastebi, kad prekybos centrai darosi vis labiau pritaikyti judėjimui su vežimėliu, tik kartais pritrūksta žmonių supratimo: „Norėtųsi, kad kasos darbuotojai ar kiti pirkėjai užleistų žmones su fizine negalia į priekį, nes dažnai juos gali kankinti skausmai ar būti kitų aplinkybių, dėl kurių ilgai laukti jie negali. Taip pat sėdint vežimėlyje sunku pasiekti aukštai esančias ar į šaldytuvus sukrautas prekes, tad pamatę kažko siekiantį neįgalųjį pasisiūlykite padėti, o pastebėję einantį su ramentais slidžia danga perspėkite, kad būtų atsargus, pasiteiraukite, ar nereikia pagalbos kažkur nueiti.“

Kadangi skiriasi ne tik judėjimo negalios, bet ir vežimėliai, nereikėtų skubėti jų stumdyti ar kažkur bandyti vežti – paklausus žmogus pats paprašys pagalbos. „Bendraudami su žmogumi vežimėlyje stenkitės, kad akys būtų viename lygyje, bendraukite be tarpininkų ir nerodykite gailesčio. Elkitės natūraliai ir mandagiai, kaip bendraudami su bet kokiu kitu nepažįstamu žmogumi“, – pataria Viktoras.

Regėjimo negalia: nelieskite baltosios lazdelės ir perspėkite dėl kliūčių

Regėjimo negalią turintys žmonės pasaulį mato per lytėjimą, brailio raštu. Pagrindinis jų matymo įrankis – baltoji lazdelė. „Pirmasis patarimas – niekada nelieskite baltosios lazdelės, nebent pats žmogus to prašo. Jeigu norite tokiam žmogui pasiūlyti pagalbą, priėję prisistatykite ir pasiteiraukite, ar kažkuo galėtumėte padėti. Vesti regėjimo negalią turintį žmogų reikėtų už parankės ar peties, einant vienoje linijoje. Jeigu su kažkuo reikėtų prasilenkti, matantysis turėtų eiti priekyje. Einant įvardykite visas kliūtis, esančias aplink. Perspėkite dėl laiptų, slenksčių, durų. Nenuspręskite dėl maršruto už patį žmogų, leiskite pasirinkti, kuriuo keliu jis nori eiti“, – pagalbos būdus vardija S. Ratkevičiūtė.   

Jeigu priėjote padėti žmogui, turinčiam regėjimo negalią, apsiperkant, įvardykite, kokį tiksliai daiktą dedate į žmogaus krepšelį ar delną. „Išsiaiškinkite, ar žmogus neturi jokių alergijų, ir įvardykite visas kainas, produktų galiojimo laiką. Nebijokite žodžio „žiūrėkite“. Šnekamojoje kalboje jį vartoja ir patys neregiai, – pažymi specialistė. – Regėjimo negalią turintys žmonės Lietuvoje buvo ne kartą apgauti, tad turi didelę baimę. Labai svarbu suteikti jiems pasitikėjimą.“

Intelekto negalia: turėkite kantrybės ir skirkite laiko 

Nereikėtų nustebti, jeigu žmogus, turintis intelekto negalią, to paties paklaus penkis ar dešimt kartų. Tam prireiks kantrybės, bet svarbu išlaikyti ramybę ir duoti laiko žmogui pačiam priimti sprendimą. „Nepulkite daryti skubotų išvadų ir spręsti už žmogų. Jeigu kažko nesupratote, perklauskite antrą kartą ir jo neskubinkite. Bendraukite vartodami kuo paprastesnius žodžius ir, jeigu yra galimybė, vieną mintį išskaidykite į kelias mintis, kad žmogui būtų lengviau priimti informaciją, – sako Viktoras. – Praradus orientaciją parduotuvėje ar gatvėje, tokiam žmogui pasiūlykite pagalbą ir, tik gavę teigiamą atsakymą, imkitės ją suteikti. Jeigu šalia jūsų žmogų su intelekto negalia ištiko priepuolis, svarbu nenaudoti jėgos ir nerėkti, nesuaktyvinti priepuolio.“

Bendraujant su intelekto negalią turinčiais žmonėmis Viktoras siūlo prisiminti, kad visos intelekto negalios yra skirtingos: „Skirkite laiko pažinti šiuos žmones ir nustebsite, kiek nedaug pastangų reikia įdėti į bendravimą, kad jis suteiktų visiškai naują patirtį ir labai malonių prisiminimų.“

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top