Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Didžiąją dalį šių skysčių sudaro vanduo. Dehidratacijos metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens, negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandens kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli kiekiai druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.). Vystantis dehidratacijai organizmui būtinų mineralinių medžiagų (jos organizme cirkuliuoja ištirpusios vandenyje elektrolitų pavidalu) kiekis laipsniškai mažėja. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad gausiai prakaituojant per karščius organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi.
Dehidratacijos priežastys
Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją:
• aukšta organizmo temperatūra sergant (karščiavimas);
• aukšta aplinkos oro temperatūra;
• neveiksminga organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros (pavyzdžiui, netinkama apranga, specialios darbui skirtos aprangos dėvėjimas, ilgalaikis respiratoriaus ar dujokaukės dėvėjimas ir pan.);
• ilgai trunkantis fizinis krūvis (vidutinio ar didelio intensyvumo);
• vėmimas ar viduriavimas;
• itin padidėjęs ir padažnėjęs šlapinimasis dėl inkstų bei šlapimo takų infekcijų;
• kai kurios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, širdies ligos, inkstų ligos ir kt.;
• kai kurių medikamentų (ypač šlapimą varančių) vartojimas;
• gėrimų, turinčių daug kofeino, vartojimas (kofeinas suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus);
• ilgalaikis tinkamo vandens ir maisto trūkumas;
• žmogaus nesugebėjimas savarankiškai atsigerti (pavyzdžiui, kai ligonis yra sunkios būklės ar ištiktas komos, dėl burnos arba ryklės gleivinės pažeidimų ar infekcijos, veido ar dantų traumų ir t. t.).
Suaugusių žmonių dehidratacijos simptomai
Yra keletas gerai juntamų ir pastebimų simptomų, kurie perspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją. Keli simptomai gali pasireikšti vienu metu:
• ilgai trunkantis troškulys;
• išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis;
• bendras silpnumas;
• galvos svaigimas;
• širdies virpėjimas, drebėjimas ar permušimai (ekstrasistolija) ir pan.;
• vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas;
• apalpimas;
• gerokai sumažėjęs prakaitavimas;
• gerokai sumažėjęs šlapimo kiekis. Dehidrataciją gali padėti išaiškinti šlapimo spalva ir kiekis. Jei šlapimas yra koncentruotas, jo mažai ir jis tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, gali būti, kad organizmui itin trūksta skysčių.
Kada patartina kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus?
Jei dehidratavusiam asmeniui pasireiškia bent vienas iš toliau minimų simptomų, būtina skubiai kreiptis į medikus, nes esant šiems simptomams būklė gali toliau blogėti:
• vemiama daugiau kaip vieną dieną;
• kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38 °C;
• viduriavimas trunka daugiau kaip 2 dienas;
• greitai krinta svoris;
• reikšmingai sumažėja šlapimo išsiskyrimas per 12 val. laikotarpį;
• apima didelis silpnumas;
• žmogus tampa vangus, sulėtėja, pasidaro netikslūs judesiai;
• kalba tampa neaiški ir ne visada rišli;
• žmogus tampa sumišęs, sutrikęs, nesiorientuoja aplinkoje.
Tyrimai, atliekami siekiant patvirtinti dehidratacijos diagnozę ir išaiškinti priežastis
Dehidratacijai diagnozuoti gali būti naudojami įvairūs paprasti testai ar tiesiog atliekami laboratoriniai kraujo ar šlapimo tyrimai. Turėdamas tyrimų rezultatus ir surinkęs anamnezę gydytojas išaiškins pagrindinę priežastį ar priežastis, kurios sukėlė organizmo dehidrataciją. Patys paprasčiausi, lengvai pastebimi gyvybiniai dehidratacijos ženklai yra karščiavimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (norma – apie 60–80 k. per minutę), sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ir greitesnis, paviršinis kvėpavimas. Žinoma, ir kai kurios kitos ligos sukelia labai panašių simptomų, todėl būtina atsižvelgti į kraujo (gliukozės ir elektrolitų kiekį, eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo kiekį ir kt.) ir šlapimo (lyginamąjį tankį, ketonus, baltymą šlapime, gliukozę šlapime ir kt.) tyrimų išvadas. Tada būtina ne tik grąžinti organizmo skysčių ir druskų pusiausvyrą, bet ir gydyti pagrindinę ligą, sukėlusią dehidrataciją.
Bendrieji dehidratacijos prevencijos principai
Bendrieji patarimai, kaip išvengti organizmo dehidratacijos dėl prakaitavimo esant karštam orui ir apsisaugoti nuo galimo perkaitimo:
• Vasarą, ypač didelių karščių metu, tinkamai susiplanuokite veiklą ir visada pasiimkite vandens. Žinodami, kad bus karšta, teks sportuoti arba fiziškai dirbti (kai žymiai suintensyvėja prakaitavimas), tinkamai tam pasiruoškite.
• Raginkite visus sportuojančius, aktyviai atostogaujančius ar dirbančius fizinį darbą lauke (kai nėra galimybės aušinti kaistančio kūno) žmones išgerti daug daugiau skysčių nei paprastai. Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate apie 5 stiklines skysčių, tai karščių metu išgerkite ne mažiau kaip 8–10 stiklinių.
• Klausykitės orų prognozių ir sinoptikų perspėjimų dėl didelio karščio ir, jeigu yra galimybė, kitaip suplanuokite savo numatytus darbus lauke ar juos atidėkite.
• Venkite intensyvaus fizinio darbo ar ilgai trunkančių pratimų didelio karščio (apie 30 °C ir daugiau) dienomis, nes, be dehidratacijos, galima gauti šilumos (organizmo perkaitimas) ar saulės smūgį.
• Kai labai karšta, venkite alkoholio, nes jis padidina vandens pasišalinimą iš organizmo. Be to, alkoholis susilpnina gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organizmo perkaitimo simptomus.
• Karščių metu namie bei darbe naudokitės ventiliatoriais ir kondicionieriais (ypač jeigu langai į pietinę pusę).
• Dėvėkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių. Nešiokite šviesų galvos apdangalą.
• Būdami lauke stenkitės laikytis šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.
• Kai yra nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsidėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį, skarą, marškinėlius ar kitą drabužį.
• Jei yra galimybė, apsipurkškite (ir apipurkškite aplinkinius) drungnu vandeniu iš purkštuvo ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių. Taip padėsite visam organizmui save aušinti.
• Norint greičiau atvėsinti perkaitusį kūną gerai tinka vėsus dušas.
• Bandydami atsivėsinti venkite tiesiai ant odos dėti ledų iš šaldymo kameros. Perdėm atšaldžius atskiras kūno sritis, priverstinai susitraukia odos kapiliarai ir organizmo šilumos praradimas sumažėja, o ne padidėja. Besaikis ledo naudojimas gali sukelti vadinamąsias peršalimo ligas ar vietinį raumenų uždegimą.
Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Visa prevencijos esmė – gerokai padidinti skysčių suvartojimą siekiant palaikyti tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą. Paprasti praktiniai patarimai būtų šie:
• Nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčių.
• Esant dideliam karščiui geriau, kad skysčiai būtų vėsūs, bet ne per šalti, mat nemažai žmonių gana lengvai suserga dėl didelio temperatūros skirtumo.
• Tinkamiausias mineralinis vanduo (be angliarūgštės) arba kiti skysčiai, turintys ištirpusių druskų (elektrolitų).
• Gerti tinka specialūs sportiniai izotoniniai gėrimai.
• Galima vėsintis ir atkurti skysčių pusiausvyrą šaltais ledais, ypač padarytais iš vaisių sulčių, arba gurkšnoti per šiaudelį namie pasidarytų (pavyzdžiui, iš praskiestų sulčių) įvairiausių šaltų kokteilių.
• Esant karščiams, svarbiausia pasirūpinti, kad silpnesnės sveikatos, seni, sergantys asmenys, kūdikiai ir maži vaikai gautų pakankamai skysčių, nes jie patys gali būti nepajėgūs to padaryti.
Pagal užsienio spaudą medžiagą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras