Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vienas žmogus kasdien vidutiniškai suvalgo apie kilogramą maisto iš plastikinių ar kitokių pakuočių, iš kurių į maistą patenka įvairių cheminių medžiagų. Jų didžiausi leistini kiekiai yra ribojami ir kontroliuojami. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiemet perėmusi su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių kontrolę, šiai sričiai skiria ypatingą dėmesį.
Cheminės medžiagos iš pakuotės migruoja į produktą
Kaip užtikrinti, kad iš įvairių pakuočių, vienkartinių indų, pakavimo medžiagų, ypač plastiko, į maisto produktus nepatektų toksiškų dalelių, rugsėjo 22 d. tarptautinėje konferencijoje „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų rizikos vertinimas ir valdymas gamybos ir prekybos įmonėse“ patirtimi dalijosi Vokietijos, Belgijos, Airijos, Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekspertai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė pabrėžė, kad dėl netinkamos pakuotės net ekologiškas, kokybiškas produktas gali tapti kenksmingas. Mat medžiagos, esančios pakuotėse, liesdamosi su maistu į jį migruoja. „Kai kurios cheminės medžiagos yra toksiškos, jos kaupiasi organizme. Ūmių apsinuodijimų nediagnozuojama, tačiau po tam tikro laiko gali išsivystyti įvairios lėtinės ligos“, – sakė D. Uksienė.
Lietuvoje tirtos pakuotės saugios
„Europos Komisija paskelbė, kad verslininkai, gaminantys su maistu besiliečiančius gaminius ar pakuojantys produktus, dabar kur kas atsakingesni nei prieš dešimt metų. Lietuvoje atlikti tyrimai tai patvirtino. Šiemet atlikus beveik 2 tūkst. patikrinimų, nerasta pažeidimų. Patikrinus sulčių pakuotes, šviežiems konditerijos gaminiams skirtas pakuotes, kartonines picų dėžes, polietileninius maišelius ir vienkartinius plastikinius indelius, paaiškėjo, kad mūsų verslininkai naudoja saugias pakuotes“, – teigė A. Išarienė.
Ši kontrolės sritis Lietuvoje bus toliau stiprinama: registruojami gaminių ir medžiagų, besiliečiančių su maistu, gamintojai bei importuotojai, atliekami pakuočių laboratoriniai tyrimai.
„Tokia sistema veikia daugelyje Europos šalių – su maistu besiliečiančių medžiagų kontrolė prasideda nuo jų gamintojų, importuotojų ir platintojų registro sudarymo. Tai principinė nuostata, įgyvendinama vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, – pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius. – Kita svarbi šios srities kontrolės dalis – laboratoriniai tyrimai. Jie padeda įvertinti su maistu besiliečiančių medžiagų išskiriamas chemines daleles ir jų kiekį.“
Pasak Z. Stanevičiaus, laboratorinių tyrimų patikimumą ir objektyvumą lemia mėginių atrinkimo ir tyrimo metodikos, todėl jos turi būti akredituotos.
Vokietijoje tiriamas net popierius
Dr. Stefano Merkelis iš Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto sakė, kad visose šalyse turi būti skiriamas itin didelis dėmesys su maistu besiliečiančioms medžiagoms, nes jas sudaro tūkstančiai dalelių ir ne visų jų poveikis žmogui yra žinomas. „Vokiečiai daug dėmesio skiria net popieriaus tyrimams. Nors jis vadinamas viena ekologiškiausių medžiagų, tačiau pakuotėms dažnai naudojamas dažytas, kitomis medžiagomis padengtas ar maišytas su plastiku popierius“, – pabrėžė S. Merkelis.
Belgijoje yra sukurta duomenų bazė, kurioje surinkta beveik 9 tūkst. medžiagų, galinčių liestis su maistu. Ją galima rasti www.fcm.wiv-isp.be. Duomenų bazę ir kitus tyrimus konferencijoje pristatė Belgijos visuomenės sveikatos mokslinio instituto mokslinė vaistinių medžiagų toksikologė Birgit Martnens.
Airijos, Danijos, Latvijos ir Estijos atstovai pasidalijo su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų rizikos valdymo bei valstybinės kontrolės patirtimi.
„VMVT specialistai, tik šiemet perėmę šių medžiagų kontrolę, konferencijoje išgirdo daug praktinės informacijos, kaip kitose šalyse užtikrinama, kad maisto pakuotės būtų saugios. Kolegų patirtį jie pritaikys savo darbe tiek kontroliuodami, tiek konsultuodami verslininkus, kad visi jaustumėmės ramūs ir saugūs dėl su maistu besiliečiančių medžiagų“, – apibendrino Z. Stanevičius.
VMVT inf.