Kokį balą galime rašyti 25 metus gyvuojančiai mūsų šalies demokratijai? Ar tikrai gyvename taip blogai, kaip kartais atrodo? Į šiuo klausimus atsako Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) direktorius prof. Algis Krupavičius.
Pagal tarptautinę socialinio tyrimo programą, kuri yra vienas seniausių socialinių tyrimų pasaulyje ir vykdoma nuo 1985 metų (joje dalyvauja per 50 pasaulio šalių, tarp jų ir Kinija, JAV, Rusija, Indija, o Lietuva tyrimus atlieka nuo 2010 metų), po 10 metų pertraukos 2014–2015 metais atliktas pilietiškumo tyrimas.
Prieš 10 metų – 0 demokratijos
Pirmasis pilietiškumo tyrimas buvo atliktas 2004 metais. Tarp daugiau nei 60 šio tyrimo klausimų trys bandė išsiaiškinti skirtingų šalių respondentų požiūrį į demokratijos veikimą praeityje, dabar ir ateityje. Reikėjo skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia „labai prastai“, o 10 – „labai gerai“, įvertinti, kaip gerai demokratija veikia Lietuvoje šiandien, kaip veikė prieš 10 metų ir kaip veiks po 10 metų?
Lietuvoje daugiausia žemiausių (0–3 balų) įvertinimų teko demokratijos būklei prieš 10 metų. Daugiau nei 30 proc. respondentų demokratijos veikimą prieš dešimtmetį apibūdino kaip labai prastą ar prastą. Tačiau galvodami apie demokratijos būklę po 10 metų jau tik 16 proc. manė, kad ji veiks taip pat prastai.
Šiandieniai demokratijos veiklumo vertinimai nėra pernelyg teigiami, bet beveik 44 proc. apklaustųjų demokratijos veikimą įvertino vidutiniais 4–6 balais, o 19 proc. – net 7–10 balų. Dar optimistiškiau apklaustieji Lietuvoje žvelgė į demokratijos veiklumą ateityje: 29 proc. manė, kad po 10 metų demokratiją bus galima vertinti 7–10 balų. Tiesa, beveik 26 proc. (gerokai daugiau nei vertinant demokratiją praeityje ir dabar) neturėjo nuomonės, kaip demokratija galėtų būti vertinama po dešimtmečio.
Į ateitį žvelgia optimistiškai
Apskritai demokratijos vertinimų vidurkiai (4,53 balo teko šiandienos demokratijai, 4,27 – demokratijos būklei prieš 10 metų ir 5,58 balo demokratijai po 10 metų) rodo, kad Lietuvoje respondentai blogiausiai demokratijos veiklumą vertino prieš 10 metų ir gana optimistiškai žvelgia į jos ateitį laukdami jos pagerėjimo.
Jei palygintume šiuos demokratijos vertinimus su panašiais ankstesniais tyrimais, tai tendencija yra daugiau nei aiški. Šiandien demokratijos būklė vertinama akivaizdžiai daug palankiau nei prieš kelerius metus. Bene žemiausi per pastarąjį dešimtmetį demokratijos vertinimai Lietuvoje buvo fiksuojami 2009 metų pabaigoje, t. y. ekonominės bei finansų krizės įkarštyje. Tada beveik 55 proc. (2011 m. viduryje 51 proc., o 2013 m. jau tik 25,3 proc.) respondentų, atsakydami į Europos socialinio tyrimo klausimą („Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje?“), demokratiją Lietuvoje vertino 0–3 balų, 32 proc. (2011 m. – 36 , 2013 m. – 45 proc.) – 4–6 balais ir vos 8,5 proc. (2011 m. – 13, o 2013 m. – 25 proc.) – 7–10 balų, o likusieji neturėjo nuomonės.
Labiausiai tiki jaunimas
Vienas iš svarbių veiksnių, kuris šiandienę demokratiją skatina vertinti palankiau, yra amžius. Tarp 18–29 metų respondentų 0–3 balais demokratijos veiklumą apibūdino beveik 26 proc. respondentų, o tarp 70 metų ir vyresnių – jau 31 proc. 4–6 balais vertino atitinkamai 47 ir 50 proc., tad šiuo atveju reikšmingesnio skirtumo nebuvo, bet 7–10 balų skyrė atitinkamai 27 proc. jaunų ir 20 proc. vyriausių respondentų.
Tad jaunimas aiškiai optimistiškesnis nei vyresnioji karta. 18–29 metų respondentai optimistiškiausiai vertino ir demokratijos ateitį. Net 44 proc. jų manė, kad demokratija veiks gerai ar labai gerai, skirdami 7–10 balų, o tarp vyriausiųjų respondentų tokių dalis sudarė tik 27 proc. Išsilavinimas taip pat žymiai veikia demokratijos vertinimus.
Aukštesnio išsimokslinimo respondentai, ypač turintys universitetinį išsilavinimą, geriau vertino tiek dabartinę demokratijos būklę, tiek jos perspektyvas. Kiek geriau demokratijos būklę vertino dešinesnių politinių pažiūrų respondentai. Beje, tradiciškai kairiųjų pažiūrų apklaustieji yra kritiškesni, palyginti su dešiniaisiais. O tokie kintamieji, kaip lytis ar gyvenamoji vieta, nėra statistiškai reikšmingi požiūriui į demokratijos veiklumą.
Kita vertus, nors demokratija Lietuvoje vertinama geriau, iki tokių šalių, kaip Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, kur 7–10 balų pasitenkinimui demokratijos veikimu skiria daugiau nei 60 proc. respondentų, yra gerokai toli.
Vis dėlto demokratijos veikimas Lietuvoje šiandien vertinamas geriau nei anksčiau, o nuosaikaus optimizmo, kad ateityje veiks geriau nei dabar, irgi yra.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo–balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014).
KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius