Salomėja Daulys – Čikagoje gyvenanti solidaus amžiaus lietuvė. Jai 91-eri, ji vis dar vairuoja automobilį ir net neketina sustoti. Savarankiškai keliauti ten, kur pati užsigeidžia, Salomėjai didžiausias ir bene vienintelis gyvenime likęs malonumas.
„Aną dieną net ir verkiau su savo drauge kalbėdama. Kas mane prižiūrės, kas man atveš valgyti? Tai mane gąsdina“, – LRT televizijos laidoje „Emigrantai“ šį antradienio vakarą pasakos S. Daulys.
Salomėja yra dipukė – taip vadinami per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo iš Lietuvos į Ameriką išvykę asmenys. Čikagoje ji jau septyniasdešimt metų, nuo 1947-ųjų. Bėgdama nuo karo baisybių nusiaubtos Europos Amerikoje Salomėja kardinaliai pakeitė savo gyvenimą. Iš Dievui atsidavusios vienuolės tapo šeimos moterimi, susituokė, užaugino du vaikus. Nors didžiąją gyvenimo dalį ji praleido Amerikoje, visą laiką save vadino ir tebevadina lietuve.
Salomėja dešimt metų buvo atsidavusi Dievui vienuolė, tačiau po kelionės į vieną Kalifornijos vienuolyną apsisprendė, kad nori grįžti visam laikui gyventi į Čikagą ir pradėti gyventi dėl savęs, ne tik dėl vienuolyno. Išėjusi iš vienuolyno Salomėja net trisdešimt metų mokė Čikagoje gyvenančius vaikus. Darbo dienomis S. Daulys mokykloje mokydavo anglų kalbos, o savaitgaliais – dipukų vaikus mokė lietuvių kalbos.
Vairavimas yra didžiausias Salomėjai likęs malonumas. Ji didžiuodamasi rodo savo garažą ir automobilį. „Teises turiu jau 52 metus“, – „Emigrantuose“ girsis močiutė. Devyniasdešimtmečių vairuotojų Amerikoje yra tūkstančiai, kai kas teises išlaiko net ir iki šimto metų. Salomėja Daulys tikisi, kad ir jai taip pasiseks.
LRT nuotr.