Iš Kretingos kilęs, Kauno klinikose gydytoju kardiologu dirbantis Arnas Karužas
įsitikinęs, kad norint padėti žmonėms, medicina turi žengti koja kojon su naujausiomis
technologijomis. Paskatintas šitos minties, jis kartu su komanda sukūrė produktą „Ligence
Heart“, kuris dirbtinio intelekto pagalba leidžia greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus
širdies funkciją bei nustatyti nukrypimus nuo normų.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“ lankysis pas vieną garsiausių
Lietuvos kardiologų Arną Karužą, kuris kartu su komanda įdarbino dirbtinį intelektą ir sukūrė
produktą „Ligence Heart“. Šis tarptautinį pripažinimą pelnęs bei milijonines investicijas
pritraukęs startuolis jau sulaukė dėmesio ir iš Amerikos, žengdamas reikšmingą žingsnį
klinikinės praktikos pokyčiuose.
„Tai programinė įranga, kuri remiasi dirbtiniu intelektu. Jos tikslas – automatizuotai analizuoti
širdies ultragarsinį tyrimą. Mes sukūrėme antrą specialistą, asistentą gydytojui-ekspertui, kuris
leidžia sklandžiau, greičiau bei tiksliau įvertinti žmogaus širdies funkciją ir laiku atrasti esmines
širdies patologijas ar nukrypimus nuo normų“, – laidoje pasakoja gydytojas.
Kardiologas atskleidžia, kad dirbtinio intelekto pritaikymo medicinoje idėja kilo iš noro ieškoti
naujų būdų, kaip palengvinti gydytojų darbą ir pagerinti pacientų priežiūrą. Pasak jo,
technologijos turi tarnauti žmogui ir padėti priimti tikslesnius sprendimus kasdienėje praktikoje.
Būtent taip gimė sumanymas sukurti sprendimą, galintį pakeisti požiūrį į širdies tyrimų analizę.
„Susėdus su kolega, pradėjome galvoti, kur galėtume pritaikyti dirbtinį intelektą medicinoje, kad
tai atneštų realią pridėtinę vertę tiek gydytojams, tiek pacientams. Norėjosi sukurti kažką
reikšmingo, įnešti esminį pokytį į kasdienę klinikinę praktiką“, – sako startuolio „Ligence“
vadovas.
Pats programinės įrangos kūrimo procesas pareikalavo ne tik programavimo bei duomenų
apdorojimo įgūdžių, bet ir medicininių žinių, siekiant nuodugniai apmokyti dirbtinį intelektą.
Arnas kartu su komanda darė klinikinius tyrimus bei užtikrino sertifikatus, kad tokį jų sukurtą
produktą būtų galima naudoti klinikinėje praktikoje, kurioje bent menkiausia klaida kainuoja
paciento sveikatą ar net gyvybę.
„Mes įrašome tam tikras širdies projekcijas į ligoninės vaizdų peržiūros sistemą, kurioje įdiegta
„Ligence Heart“ programinė įranga per mažiau nei minutę išanalizuoja duomenis, atskiria, kur
yra kokie širdies vaizdai, juos suklasifikuoja, sumatuoja ir gydytojas gauna atliktą analizę, su
išvadomis, pasiūlymais ir įvertinimais. Mes netgi nurodome, kurie matavimai neatitinka normų,
kur reikėtų atkreipti dėmesį“, – programos veikimo principą aiškina kardiologas.
„Ligence“ sėkmė neliko nepastebėta – startuolis sulaukė investicijų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš
kaimyninių šalių bei Europos investicinio banko. Tai ženklas, kad dirbtinio intelekto sprendimai sveikatos srityje tampa vis patikimesni ir vertinami tarptautiniu mastu, o pats Arnas tiki, jog ši
sinergija tarp technologijų ir medicinos mokslo dar tik pradeda keisti ateities gydytojo
kasdienybę.
„Aš asmeniškai dirbtinį intelektą matau kaip asistentą. Jis tarsi gydytojo draugas, kolega, kuris
padeda viską padaryti efektyviau, greičiau ir tiksliau. Mes visi turime prisitaikyti ir tikrai
pranašumą turės tie žmonės, kurie mokės naudotis dirbtinio intelekto sprendimais, prieš tuos,
kurie nemokės“, – teigia pašnekovas.
Kita laidos tema pakvies keliauti į Klaipėdą – miestą, kuris per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė ir pretenduota tapti patraukliausiu investicijoms miestu Lietuvoje. Čia
juntamas ambicingas siekis pritraukti naujų verslų ir kurti patogią aplinką gyventojams, o
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus sako, kad pokyčių esmė – žmogus ir jo gyvenimo
kokybė.
„Mūsų tikslas – į šį miestą pažiūrėti visiškai kitaip, nei į jį buvo žiūrima keletą dešimtmečių. Ką
tu bedarytum miestui, visu pirma turi būti laimingas miesto gyventojas. Nuo to prasideda viskas:
socialinės garantijos, mokymo programos, idėjų skatinimas jaunajai kartai, darbo vietos.
Pramonė, kuri tradiciškai yra susiformavusi kaip uostamiesčio pramonė bei laisvosios
ekonominės zonos ideologija sukuria didžiulį potencialą klaipėdiečiams“, – įsitikinęs meras.
Klaipėdos pokyčius miestiečiai jaučia ne tik ekonomikos, bet ir gyvenimo kokybės srityje. Pasak
mero, išsikeltais tikslais siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp pramonės augimo ir aplinkos
tausojimo, taip parodant, kad modernus miestas gali būti ir dinamiškas, ir švarus. Meras tikina,
kad jau šiandien Klaipėdoje nuveikti darbai keičia ilgus metus gyvavusius stereotipus apie šį
uostamiestį.
„Mes, uosto žmonės, dažniausiai buvome kaltinami, kad uostas teršia ir sukelia daug negatyvaus
poveikio miesto gyvenimui. Čia yra tokia paralelė: nėra pasaulyje jokios pramonės, kuri neveiktų
ekosistemos, bet šiandien Klaipėda yra vienas švariausių miestų Lietuvoje. Ir patrauklus.
Pagrindinę savybę, kurią įvardina atvykstantieji žmonės, tai kad iš taško A į tašką B jie gali
nuvykti per suskaičiuotą laiką. Antra savybė, kuria žavisi – tai geografinė platuma: jūra,
pakrantė, Kuršių marios, miškai, ežerai ir upės, o trečia – būtent švara Klaipėdos mieste“, –
laidoje pasakoja A. Vaitkus.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos
akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai
gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti
įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo.
Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
