Beveik pusė, arba 48 proc. 18–59 metų Lietuvos gyventojų prekes iš antrų rankų perka bent kelis kartus per metus. Tai atskleidė siuntų pristatymo bendrovės „SmartPosti“ užsakymu rugpjūčio pabaigoje atlikta apklausa. Įtraukus ir tuos, kurie naudotą daiktą įsigyja bent kartą per metus, šis rodiklis išauga iki 71 proc. Tai – aukščiausias rezultatas tarp visų Baltijos šalių: Estijoje naudotas prekes bent kartą per metus perka 68 proc., Latvijoje – 48 proc. respondentų.
„Kai beveik pusė šalies žmonių reguliariai renkasi prekes iš antrų rankų, tai jau nebe nišinė tendencija, o reikšmingas vartojimo pokytis. Lietuvos gyventojai sąmoningai renkasi pirkti naudotus daiktus ir taip ne tik taupo, bet ir prisideda prie atsakingo vartojimo“, – pastebi apklausą užsakiusios bendrovės „SmartPosti“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Justas Januškevičius.
Pasak jo, šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina daikto reikalingumą, naudą ir kokybę, o ne vien faktą, kad jis naujas.
„Tokius pirkimo sprendimus lemia sumanus požiūris į prekės vertę, patogus pristatymas ir tai, kad, norint įsigyti norimą prekę, nebereikia keliauti į fizinę parduotuvę, viską galima užsisakyti internetu. Pirkėjai taip pat vertina, kad tarp naudotų prekių galima rasti nemažai vintažinių ar prabangos prekių, kurių originali kaina yra žymiai didesnė, nei siūlo naudotų prekių parduotuvės ar platformos“, – sako J. Januškevičius.
Dažniau perka moterys, jaunimas ir mažesnių miestų gyventojai
Tyrimas atskleidė, kad prekes iš antrų rankų dažniau perka moterys, mažiau uždirbantys ir mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse gyvenantys respondentai, taip pat – jaunesni, 18–39 metų amžiaus gyventojai.
Kaip pastebi J. Januškevičius, antrų rankų rinka sparčiai populiarėja ir pamažu tampa įprasta – ją atranda ne tik taupantys, bet ir tvarumo idėjas palaikantys žmonės.
Tyrimo duomenimis, 48 proc. Lietuvos gyventojų perka naudotas prekes reguliariai – bent kartą kas kelis mėnesius. Dar 23 proc. tai daro vieną ar du kartus per metus, o 22 proc. – rečiau nei kartą per metus. Vos 7 proc. apklaustųjų teigė niekada neperkantys prekių iš antrų rankų. Visiškai neperkančiųjų dalis nuo 2023-ųjų sumenko 2 proc. punktais.
Paprašyti palyginti, kaip pasikeitė jų įpročiai nuo 2023 m. – beveik kas antras gyventojas (49 proc.) teigė perkantis iš antrų rankų tiek pat dažnai, kaip ir prieš kelerius metus. 18 proc. respondentų atsakė, jog dabar naudotų prekių perka dažniau, o ketvirtadalis apklaustųjų – kad rečiau nei prieš pora metų.
„Prekyba naudotais daiktais tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse yra tapusi ne tik būdu sutaupyti, bet ir ieškojimo malonumu – atradimu, kuris leidžia prikelti daiktą naujam gyvenimui. Tokie pirkimai dažnai vyksta internetu, o pristatymas – per paštomatus, tad auga patogios logistinės infrastruktūros poreikis, kuri natūraliai įgyja vis didesnę reikšmę“, – įsitikinęs „SmartPosti“ atstovas J. Januškevičius.
Požiūris į daiktų vertę keičiasi
Januškevičiaus nuomone, didėjantis dėvėtų rūbų ar naudotų prekių pirkimas rodo platesnį pokytį ir visoje vartojimo kultūroje.
„Tvarumas nebėra tik mada ar tuščia deklaracija. Vis daugiau žmonių siekia atsiriboti nuo perteklinio vartojimo, mažinti atliekų kiekį ir būtinai naujo daikto įsigijimas jiems nebėra vertybė. Tokios tendencijos ypač ryškios tarp jaunimo, kuris aktyviai naudojasi internetinėmis prekyvietėmis, socialinių tinklų grupėmis ir programėlėmis, leidžiančiomis ne tik pirkti, bet ir parduoti ar mainyti daiktus“, – pabrėžia J. Januškevičius.
Pasak jo, naudotos prekės šiandien – jau nebe priverstinis kompromisas, o sąmoningas sprendimas, kai pasirinkimas tarp naujo ir naudoto dažnai priklauso nebe nuo finansinės situacijos, o nuo bendro vertybinio požiūrio.