Dirigentas Vytautas Lukočius prisipažįsta, kad bijo gražių moterų. Ne todėl, kad su jomis bendraudamas prarastų amą, o dėl to, kad baiminasi paslysti. „Mus, vyrus, labai lengva palenkti blizgučiais, atvirais drabužėliais, iškirptėmis, na tokie jau esam“, – šypsosi dirigentas.
Dvidešimt metų santuokoje gyvenantis vyras tiki ištikimybe ir amžina meile. Kartu priduria, kad niekas dėl to negali būti tikras, todėl kiekvienam poroje reikia stengtis. „Nors mane supa gausybė dailių ir garsių moterų, kaskart su jomis bendraudamas galvoju, kaip grįšiu namo pas žmoną ir vaikus“, – sako Vytautas.
Paklaustas, kaip pavyksta dvidešimt metų puoselėti darnius santykius, V. Lukočius prisipažįsta, kad konfliktų šeimoje vis dėlto kyla, dažniausiai dėl buities. Vytautas nuo žmonos gauna pylos, nes yra neūkiškas ir dažnai nebaigia pradėtų darbų – praranda susidomėjimą. „Mano žmona iki šiol nesupranta, kaip galiu elgtis taip neorganizuotai, bet man tie praktiniai dalykai neįdomūs. Atleisk, brangioji, bet man daug įdomiau pažiūrėti į saulutę, į paukščiukus ir man tas pats, ar virtuvėje čiaupas neveikia, ar kriauklė užsikimšusi“, – juokiasi dirigentas.
Vieną akmenuką Vytautas Lukočius meta ir į žmonos, filosofės Vytautės, daržą. Esą kai kurie jos įpročiai prislopina maestro kuriamą romantiką. „Aš galiu spontaniškai sugalvoti nulėkti į pajūrį romantiškam savaitgaliui. Bet ji visada nori saugumo: ką valgysim, kaip apsirengsim, kur nakvosim. O tai žlugdo romantiką“, – aiškina Vytautas.
Apie moteris, pagundas ir šeimą su humoro prieskoniu – laidoje „Kitoks pokalbis“ su dirigentu Vytautu Lukočiumi.
Dalia Meškauskaitė