Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Renginiai, pramogos»Domėjimasis kitais socialiniuose tinkluose: kada smalsumas tampa per didelis?
Renginiai, pramogos

Domėjimasis kitais socialiniuose tinkluose: kada smalsumas tampa per didelis?

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
„Pexels“ nuotr.
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Būtų sunku sutikti žmogų, kuris niekada nesidomėjo buvusio klasioko ar naujos simpatijos profiliu socialiniuose tinkluose. Jei pateikta informacija yra viešai prieinama, rodos, nieko blogo trumpam įsijausti į detektyvo vaidmenį. Tik ar kartais nepagaunate savęs naršant po būsimo kolegos trečios eilės pusbrolio fotoalbumą? Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kas mus taip traukia stebėti (angl. stalking) kitus žmones socialiniuose tinkluose. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pataria, kuriuos privatumo nustatymus turėtų peržiūrėti kiekvienas.

Kartais geriau nežinoti

„Informacijos ieškojimas ir jos radimas patenkina smalsumą ir gali sukurti saugumo jausmą. Laikais, kai vis dažniau su žmonėmis susipažįstame internetu, profiliai socialiniuose tinkluose gali mums patvirtinti, kad tie žmonės išties yra tikri, apie save sako teisybę ir mes su jais norėtume bendrauti susitikę gyvai. Tačiau ar visada tai, ką randame žmogaus profilyje, yra tiesa? Svarbu suprasti, kad tai, ką apie save rašome ir dedame į socialinius tinklus, yra atvira interpretacijai“, – sako M. Kriščiūnas. 

Anot psichologo, sekdami aplinkinius dažnai siekiame lygintis – pamatyti, kuris yra daugiau pasiekęs ar kurio gyvenimas atrodo geriau. Tačiau informacijos ieškojimas apie kitus turėtų būti vertinamas pagal kontekstą.

„Kai kuriems tai gali atliepti norą kontroliuoti situaciją, joje pajausti daugiau galios. Kuo daugiau dalykų žinome, tuo geriau galime įsivaizduoti, jog mūsų negalima nustebinti, net jei taip nebūtinai ir yra. Kita vertus, pašniukštinėti apie kitus gali būti privalu ir sveika. Pavyzdžiui, einant pas darbdavį dažnai svarbu ką nors žinoti apie darbovietę, per darbo pokalbius rodyti susidomėjimą. Tai taip pat gali padėti su naujais kolegomis lengviau rasti sąlyčio taškų“, – teigia psichologas.

Pasak M. Kriščiūno, žinojimas dažnai padeda, tačiau norėdami apie kitą žmogų išsiaiškinti viską galime pažeisti kito privatumą ar norą save apsaugoti. Tokiu būdu neleidžiame pažinti vienam kito atvirai ir be išankstinių nuostatų. Taip tarsi užkertame kelią autentiškam bendravimui, gali kilti sunkumų, ypač kuriant naujus santykius.

Ar galiu pamatyti, kas užeina pasidairyti į mano profilį? 

Socialinių tinklų vartotojai dažnai domisi, kas peržiūri jų profilius. Tačiau dauguma platformų, tokių kaip „Facebook“ ar „Instagram“, nesuteikia galimybės matyti, kas tiksliai užsuko paskaityti daugiau informacijos apie jus. Specializuotos programėlės ir įrankiai dažnai reklamuoja galintys atskleisti šią informaciją, tačiau J. Antropik perspėja jomis niekad nepasitikėti. 

„Atsidarius bet kurią programėlių siuntimosi platformą, jūsų akį gali patraukti programėlės, žadančios padėti atsekti, kas lankosi jūsų profilyje. Jos išsiskiria išradingumu, siekia patraukti. Pavyzdžiui, siūlo atsakyti, ar buvęs vaikinas jumis dar domisi, ar nežiūri jūsų įrašų persijungęs profilį. Deja, tokie neva stebuklingi įrankiai gali būti labai pavojingi. Dažnai tai yra nesaugios trečiųjų šalių programėlės, kurios taikosi pažeisti patiklių vartotojų privatumą ir surinkti asmeninius duomenis“, – aiškina specialistė. 

Pasak J. Antropik, „Meta“ ne kartą oficialiai nurodė, kad nėra jokio būdo sužinoti, kas peržiūrėjo jūsų profilį, ir perspėja vartotojus apie galimus pavojus naudojant nepatikimas programėles. Nepaisant to, tarp dažniausiai užduodamų klausimų socialinių tinklų platformose vis dar pasitaiko spėlionių, kaip galima išsiaiškinti, kad jus stebi.

„Socialinių tinklų algoritmai yra verslo paslaptis, todėl viešai nėra žinoma, kaip tiksliai jie veikia. Tačiau nereikėtų bandyti jų pergudrauti ar nerimauti. Pavyzdžiui, kai kam atrodo, kad draugų pasiūlymai „Facebook“ leidžia atspėti, kad vienas ar kitas žmogus buvo užsukęs pas jus į profilį. Tačiau jie gali atsirasti dėl to, kad jūs ir kitas vartotojas turite bendrų draugų ar panašių pomėgių“, – įžvalgomis dalijasi J. Antropik. 

Ekspertės teigimu, jei žmogus nenori, kad būtų stebimas socialiniuose tinkluose, gali nesunkiai pasikeisti keletą privatumo nustatymų. Pavyzdžiui, „Instagram“ galite savo paskyrą padaryti privačią, o „Facebook“ privatumo nustatymuose – parinkti, kurį turinį galės matyti draugai, o kurį atversite visiems.

„Tie, kurie nori slapta stebėti kitų paskyras, dažnai sukuria netikrus profilius. Todėl, prieš priimdami sekėjus, peržvelkite profilio informaciją ir įsitikinkite jo patikimumu. Šis atsargumo žingsnis gali padėti išvengti nepageidaujamo dėmesio ir geriau apsaugoti savo privatumą internete“, – sako J. Antropik. 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMedicinos psichologė papasakojo, kuo ypatingas paauglių mąstymas ir kaip juos geriau suprasti
Kitas straipsnis Kosmetika be chemijos: ar natūralūs produktai tikrai veiksmingi?

Susiję straipsniai

Donalda Meiželytė. Nuo telefonų ekranų – į vasaros stovyklas

15 balandžio, 2026

Artėja ypatingas festivalis: Burbiškio dvaro Tulpių žydėjimo šventė vyks 25-ą kartą

1 balandžio, 2026

Čiurlionio kūryba skamba Japonijoje. Atverta išskirtinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“

31 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.