Matydami alkoholizmo problemą, žinomi kultūros žmonės imasi iniciatyvos, kad specialistų nurodomais būdais padėtis būtų pakeista iš esmės. Piliečiai susibūrė į grupę siekdami inicijuoti Alkoholio kontrolės įstatymo keitimą. Kaip numatoma įstatyme, tam reikia surinkti 50 tūkst. parašų. Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir dirigentas bei muzikos pedagogas Donatas Katkus.
Kodėl sutikote būti įtrauktas į iniciatyvinę grupę, kuri siekia surinkti 50 tūkst. parašų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo keitimo, ir raginate kitus pasirašyti?
Aš labai apsidžiaugiau, kad mane pakvietė pareikšti savo nuomonę, nes persigėrusiai Lietuvai yra nekas, būtinai reikia uždėti apynasrį tokiems alkoholio suvartojimo mastams. Alkoholio daryklos teigia, kad jokiu būdu negalima to apynasrio dėti, nes taip pažeidžiamos žmonių teisės, sudaroma nepatogumų. Bet dėl visos visuomenės saugumo, gerovės būtina imtis tokio apynasrio alkoholio pramonei. Esu lankęsis skandinavų kraštuose, kur alkoholis pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, tai sektinas pavyzdys. Kai žmonėms alkoholis nešmėžuoja po nosimi, šie jo mažiau nusiperka ir išgeria. Aš labai norėčiau, kad Lietuva prablaivėtų. Jei kažkas saikingai retai išgeria, tai nieko nesakau, bet toks pylimas, koks yra dabar, yra griežtomis priemonėmis stabdytinas. Tad kviečiu visus žmones pasirašyti ir palaikyti iniciatyvą keisti, griežtinti Alkoholio kontrolės įstatymą. Aš galėčiau kelis kartus pasirašyti, kad tik tokie įstatymai būtų priimti: reikia drausti alkoholio reklamą, riboti alkoholio prieinamumą, saugoti vaikus ir jaunimą nuo jo.
Esate žymus kultūros ir meno veikėjas. Kada ir kaip gimė meilė muzikai?
Meilė – gal ne tas žodis. Muzika yra visas mano gyvenimas. Gimė jis irgi su pirma daina, pirma mano mamos lopšine.
Kokią vietą Jūsų gyvenime užima teatras? Ar teko kada nors rinktis arba muziką, arba teatrą?
Labai mėgstu teatrą dėl jo nuolatinio kitimo ir gyvo nepakartojamo aktorių bendravimo su publika. Mano mama dar prieš karą vaidino Telšių teatre. Turiu net nuotraukų, kur nufotografuoti spektaklio „Žmogžudžio duktė“ artistai. Aš ir pats esu vaidinęs, daugiausia kine – epizodinius vaidmenis. Tuo labai didžiuojuosi.
Koks Jūsų, kaip kūrėjo, kelias, vertinant šiandienos požiūriu? Kas labiausiai džiugina?
Mano kūrybinis gyvenimas buvo labai laimingas. 29 metus grojau Vilniaus kvartete, dabar jau 22 metus vadovauju Vilniaus savivaldybės šv. Kristoforo orkestrui. Koncertuojame labai daug, ir ne tik Lietuvoje. Mane džiugina labai išaugęs Lietuvos muzikos atlikimo lygis. Turime pasaulinio garso dainininkų, instrumentalistų. Labai išaugo jaunosios muzikų kartos meistriškumas. Tuo labai žaviuosi.
Kokias emocijas Jums kelia lankymasis blaiviame festivalyje šeimoms „Naisių vasara“?
Prisipažinsiu – buvau sužavėtas Naisių festivalio atmosferos. Koncertuose, kavinėse, prekybos vietose – minios blaivių žmonių, to nepamatysi kituose Lietuvos miestuose ir festivaliuose. Laimingos šeimos − vyrai ir moterys, vaikai − vaikšto kartu, nes vyrams „nėra reikalo“ užkliūti prie alaus bokalo. Sako, kad festivalio metu 15 kilometrų spinduliu negausi net bokaliuko alaus. Prisipažinsiu – mėgau vyną, šiaip gėrimus, dabar esu abstinentas ir stebinu meno visuomenę. Sakau – važiuokit vasarą į Naisius. Kaip nuostabu gyventi be alkoholio. Be jo ir kultūra atranda savo prasmę ir paskirtį. Valio blaiviai kūrybai.
Kaip vertinate prasidėjusią, galima sakyti, revoliuciją, Lietuvos kultūros gyvenime, mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atsiradimą? 2015 m. Naisiai tapo pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine, 2016-aisiais šią atsakomybę prisiėmė dar dešimt Lietuvos miestelių ir kaimų. Kaip manote, kokią naudą šios iniciatyvos ir veiklos duos paprastiems gyventojams?
Kultūros sostinių judėjimas – tai vilties ženklas mūsų kultūrai ir menui. Jis ne tik ugdo žmones, bet ir turi didelę socialinę svarbą, nes maži miesteliai atranda pagrindą, kuo didžiuotis, papuošia gyventojų kasdienybę, daro ją vertingesnę. Verta gyventi apsuptam švarios gamtos, blaiviai ir kultūringai. Tai Lietuvos ateitis. Didžiuojuosi, kad tapau Telšių – 2016 m. Lietuvos kultūros sostinės − ambasadoriumi.
Dirigentas, pedagogas, muzikologas… Kurios iš šių pareigų Jums mieliausios?
Visos jos man mielos, nors kiekviena reikalauja specialių žinių, pastangų ir laiko, ypač kai nemėgsti atmestinai ko nors daryti.
Ko palinkėtumėte tiems, kurie organizuoja, stengiasi dovanoti kokybiškus (kultūrine prasme) renginius ne tik dideliuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose ar kaimuose? Kodėl tai svarbu?
Žmonės, kurie dirba kultūrai, labiausiai įprasmina savo gyvenimą. Tai darbas kitiems, savo kaimynams ir draugams. Mūsų vertelgiškame ir egoistiškame amžiuje tai viltis, kad pasaulis pasikeis, kad žmonių bendruomenė, jos interesai taps visos bendruomenės, kaimo, miestelio, gyvenvietės žmogiškų ryšių kokybės ženklu. Nėra nieko vertingesnio už draugystę, savitarpio paramą, atjautą. To linkiu ir jums.
Kalbino Živilė Vyštartaitė