„Visuomet reikia žiūrėti plačiau – darbas yra tik trečdalis mūsų gyvenimo. Kitas trečdalis – asmeninis gyvenimas, dar kitas – miegas. Jeigu asmeninis gyvenimas prastas, miegas prastas, darbe tikrai nebus gerai“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto (VU MIF) partnerystės profesorius, „Vinted“ inžinerijos direktorius dr. Vytautas Ašeris. Anot specialisto, egzistuoja trys pagrindiniai veiksniai, padedantys žmogui tapti produktyvesniam, tačiau jis pripažįsta – dienos pabaigoje viską susumuoja ne pliusiukai darbų sąraše, o jausmas.
„Netrukdyk, aš labai užsiėmęs“
Dr. V. Ašerio teigimu, labai dažnai galvodami apie produktyvumą žmonės mąsto, jog reikia dirbti daugiau, o ne efektyviau.
„Man produktyvumas – padaryti daugiau dirbant mažiau. Nesinori, kad žmogus dirbtų ilgiau. Atvirkščiai – norisi, kad dirbtų trumpiau, bet efektyviau. Produktyvumas yra susijęs su efektyvumu“, – įsitikinęs VU partnerystės profesorius.
Kalbėdamas apie profesinį produktyvumą, pašnekovas įsitikinęs, jog svarbiausias dalykas – paties žmogaus suvokimas, ar tai, ką jis daro, yra efektyvu, ar ne.
„Įsivaizduokite, žmogus stumia kampuotą ratą. Kitas prieina ir sako: „O gal geriau stumk apskritą?“ Ir gauna atsakymą: „Netrukdyk, aš labai užsiėmęs.“ Čia yra geriausias nesuvokimo apie savo efektyvumą pavyzdys“, – sako specialistas.
Tobulėjimo formulė: 70, 20 ir 10
Vis dėlto savo aplinkoje matydamas tobulėti norinčius žmones dr. V. Ašeris dažnai pastebi blogų pavyzdžių. Anot jo, svarbiausia tobulėjimo formulė atsiremia į tris skaičius: 70, 20 ir 10.
„Sakykime, norite išmokti naują programavimo kalbą. 10 procentų laiko reikia skirti teorijai – literatūrai skaityti, paskaitoms, konferencijoms. 20 procentų – darbui su kitais: konsultacijoms, pasitarimams, darbams peržiūrėti. Likę 70 procentų – įdėtas darbas ir nuolatinė praktika“, – sako jis.
Pašnekovas prisimena kadaise turėjęs laiką pralenkusį vairavimo instruktorių: „Kaip mes mokydavomės vairuoti: 70 proc. sudarydavo praktika, 10 proc. – teorijos paskaitos. 20 proc. mano minėto darbo su kitais daugelis vairavimo instruktorių neturėjo, o štai mano – turėjo. Niekada pas jį mašinoje nevažiuodavau vienas – visada važiuodavo dar keli mokiniai ir kartu mokydavomės vieni iš kitų klaidų.“
Anot eksperto, dažnai žmonės sutelkia dėmesį į nedaug prasmės teikiančius tikslus, pavyzdžiui, perskaityti penkias knygas per mėnesį apie dalyką, kurį nori išmokti.
„Aš manau, kad tai yra variklio kaukinimas laisvu bėgiu. Jeigu tu skiri laiko tik teorijai, bet nepritaikai tų žinių asmeniškai arba su kuo nors komandoje, tai ir išeina šnipštas“, – sako dr. V. Ašeris.
Mityba, „minkštieji dalykai“ ir skaitmenizacija
Dr. V. Ašeris įsitikinęs, jog, norint dirbti produktyviai, svarbu rūpintis ir kitais savo gyvenimo aspektais, ypač sveikata. Ekspertas sako, kad yra trys pagrindiniai punktai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: mityba, „minkštieji dalykai“ ir skaitmenizacija.
„Mityba. Pagrindinius patarimus turbūt žinome visi – vitaminų vartojimas, gerokai perdirbtų produktų atsisakymas, vandens gėrimas. Kiekvienas organizmas yra individualus, tačiau kelios bazinės taisyklės tinka visiems: valgykite daugiau maisto iš savo geografinės platumos, nes organizmas jį geriau priima. Valgykite kuo spalvingesnį maistą – per dieną lėkštėje turi „susirinkti“ visos vaivorykštės spalvos. Norint laikytis specifinių ar radikalių dietų, būtina atlikti tyrimus ir įvertinti, ar būtent tokia dieta jūsų organizmui padės, ar tik nualins. Smulkesni patarimai: valandą prieš miegą suvalgius kivį, jis paruoš organizmą geresniam miegui; užmigti padeda ir kanapių arbata“, – pataria „Vinted“ inžinerijos direktorius.
Ekspertas įvardija ir pagrindinius „minkštuosius dalykus“ – tai miegas, meditacija ir sportas: „Taip pat smarkiai populiarėja įvairūs kūno perkrovimo metodai, pavyzdžiui, temperatūriniai šokai ar plūduriavimas. Silicio slėnyje išbandomi ir neįprastesni metodai, pavyzdžiui, dopamino dieta. Paprastai kalbant, dvi valandas per dieną nedarai nieko, kas suteikia organizmui laimės, todėl likusios 22 valandos jau būna žymiai laimingesnės ir produktyvesnės. Taip pat sugrįžta hipnozės mada. Žmonės dėl produktyvumo išbando viską.“
Kalbėdamas apie skaitmenizaciją, dr. V. Ašeris pamini įvairius ir kiekvienam prieinamus sveikatos sekimo metodus – telefonus, pulso matuoklius, išmaniuosius žiedus. Ekspertas atskleidžia, kad yra bandęs ir nuolatinio širdies veiklos sekimo įrenginį.
„Leidi prietaisui sekti tavo širdies veiklą, o kartu rašai dienoraštį, ką tą dieną veiki. Vėliau dienoraštį palygini su kardiogramų duomenimis. Tuomet labai gerai pastebi, kas tave nervina, o kur jautiesi gerai. Lengva pasidaryti išvadas“, – sako jis.
Paprašytas išskirti labiausiai pačiam pasiteisinusius produktyvumo įpročius, ekspertas įvardija kanapių arbatą prieš miegą ir kavą ryte, kaip nuolatinius mityboje vartojamus dalykus, bei skrupulingą savo paties užduočių suvedimą ir tvarkymą bei tuščios elektroninio pašto dėžutės politiką (angl. zero inbox policy).
„Iš ko nusprendžiu, ar buvo produktyvi diena? Sakyčiau, tai jausminis dalykas. Dažniausiai tas sprendimas nesąmoningas, priimamas pakeliui namo ar namuose, sulaukus klausimo „Kaip praėjo tavo diena?“. Atsakyme paprastai būna „jaučiuosi“: „jaučiuosi daug padaręs“ arba „jaučiuosi prašvaistęs laiką“. Žmonės, juk mes ne robotai“, – atsako VU partnerystės profesorius.