Nors jau beveik 30 metų praėjo nuo tos dienos, kai trijų Baltijos valstybių piliečiai, susikibę rankomis, demonstravo savo valią ir teisę į nepriklausomybę, šis veiksmas išlieka vienu iš įspūdingiausių taikių masinių protestų žmonijos istorijoje. 2009-aisiais Baltijos kelias – 600 kilometrų ilgio žmonių grandinė – buvo įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą. Tai buvo vienas iš įvykių, stipriai susijusių su Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimu po 50-ies sovietų okupacijos metų.
Masiniai protestai, demonstracijos, piketai, peticijos – tai būdas, kuriuo piliečiai gali parodyti, jog yra savo valstybės šeimininkai, jog gali keisti visuomenę. Ekstremaliais atvejais piliečių protestai išauga į revoliuciją ir valstybė pasikeičia visam laikui, kaip, pavyzdžiui, atsitiko Bostono arbatėlės metu, po kurios gimė Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Peticijos ir mitingai yra gana ekstremalios piliečių dalyvavimo formos. Dalyvavimas vietos bendruomenėje, vietos savivaldoje, nevyriausybinių organizacijų veikloje, savanorystė yra nuosaikesni, bet labai svarbūs mūsų gyvenimo kokybei pilietinio dalyvavimo būdai“, – teigia Eglė Vaidelytė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, Viešojo valdymo studijų programų vadovė.
Pasak jos, šiandien Lietuvoje piliečiai turi plačias galimybes dalyvauti valstybės valdyme – gali ateiti į įstatymų svarstymus, dalyvauti savivaldybių tarybų posėdžiuose, steigti įvairias pilietines iniciatyvas. Ji mano, jog Lietuvoje kol kas ne visada piliečiai supranta savo galias ir naudojasi galimybe dalyvauti viešajame valdyme.
„Demokratija Lietuvoje veikia tikrai neblogai, – įsitikinusi viešosios politikos ekspertė, – gaila, kad patys piliečiai dėl visuomenės „sveikatos“ stokos tą demokratiją iškreipia, sutapatindami ją su asmeniniais interesais, o ne viešojo gėrio siekimu.“
Lietuvos pilietinė visuomenė įgauna brandą
Pasak E. Vaidelytės, stipri valstybė yra ta, kuri turi stiprią pilietinę visuomenę. Nors senos demokratijos šalys, pavyzdžiui, JAV, gali būti laikomos aktyvios piliečių visuomenės pavyzdžiu, piliečiai vis aktyviau dalyvauja valstybės valdyme ir Rytų Europoje.
Neseniai Tarptautinės administravimo mokyklų ir instituto asociacijos konferencijoje Palestinoje E. Vaidelytė su kitais KTU tyrėjais skaitė pranešimą apie piliečių dalyvavimą Europoje prieš ekonomikos krizę ir po jos.
„Tyrimai rodo, kad ir Rytų Europoje, ir Lietuvoje piliečių informuotumas apie dalyvavimo galimybes auga, nepriklausomai nuo ekonominių veiksnių. Be to, piliečių įsitraukimas į valstybės valdymą po ekonomikos krizės padidėjo, tai teikia vilčių, jog Lietuvos pilietinė visuomenė, o kartu ir viešasis valdymas įgyja vis didesnę brandą“, – mano KTU SHMMF tyrėja.
Ketinimas uždaryti universitetą Budapešte – išbandymas demokratijai
Išbandymai demokratijai Rytų Europoje yra sudėtingesni nei kituose regionuose. Pavyzdžiu galėtų būti dar šį pavasarį Vengrijos ir viso pasaulio akademinę visuomenę sukrėtęs Vidurio Europos universiteto (CEU) Budapešte skandalas, kai dėl valdžios siūlomų įstatymo pakeitimų iškilo grėsmė vienai geriausių politikos krypties studijų mokyklų Europoje.
„Valdžios mėginimas uždaryti Vidurio Europos universitetą yra vienas iš daugelio bandymų pažaboti žodžio laisvę ir kontroliuoti nepriklausomas įstaigas. Siekdami kuo didesnio politinio palaikymo, valdantieji yra pasirengę paaukoti įstaigą, kuri šaliai nešė prestižą“, – teigia Zlata Božac, CEU Filosofijos katedros doktorantė.
Šiandien, sulaukęs viso pasaulio akademinės visuomenės paramos, CEU Budapešte veiks bent dar ateinančius mokslo metus.
„Be kovos CEU tikrai nesitrauks. Universitetas parodytų laisvės svarbą šalyje ir duotų pasipriešinimo pavyzdį panašioms organizacijoms, kurios taip pat susilaukia neigiamo valdžios dėmesio“, – teigia Z. Božac, kuri Politinės teorijos kursą du mėnesius dėstė KTU Europos studijų, Viešosios politikos ir Žmogiškųjų išteklių programų studentams.
Protestuojančiųjų balsas – svarbus
Pasak Z. Božac, valdžios siekis uždaryti Vidurio Europos universitetą Budapešte, tai – neabejotinas puolimas prieš liberaliąsias idėjas, tarptautinės bendruomenės puoselėjamas vertybes. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris vadovauja šiai iniciatyvai, pasak jaunosios tyrėjos, netgi yra pateikęs savo nedemokratiško šalies valdymo modelį. Tačiau Z. Božac viliasi, jog, nors V. Orbano politiką palaiko nemažai piliečių, prieš ją protestuojančiųjų balsas – taip pat svarus.
„Protestai pademonstravo, kad Vengrijoje yra ne ką mažiau žmonių, matančių kiaurai V. Orbano veiksmus. Protestuotojų skaičius parodė, jog Vidurio Europos universitetą palaikančių netrūksta visoje valstybėje ir už jos ribų. Buvo nuostabu matyti, kaip greitai ir ryžtingai žmonės susitelkė. Tai dar kartą patvirtino, kad CEU eina teisingu keliu ir turi ryškų vaidmenį tarptautinėje akademinėje bendruomenėje ir pilietiškoje visuomenėje“, – teigia Z. Božac.
Pasak jos, tokios įstaigos, kaip Vidurio Europos universitetas, yra ypač svarbios postsovietinio bloko šalims, kuriose vis dar trūksta liberalizmo, demokratijos ir atsivėrimo pasauliui.
Kiek valdžia reaguoja į piliečius – priklauso nuo politinės kultūros
Iškilus grėsmei CEU egzistavimui, balandžio pradžioje į Budapešto gatves išėjo dešimtys tūkstančių studentų, akademinės bendruomenės narių ir piliečių. Peticijų tinklalapyje change.org paskelbta peticija „Išsaugokime Vidurio Europos universitetą“ sulaukė beveik 56 tūkst. parašų.
Pasak E. Vaidelytės, nors kol kas nežinoma, kaip tokie protestai paveiks Vengrijos valdžios sprendimus, tai – puikus pavyzdys, kaip akademinė bendruomenė visame pasaulyje susitelkė palaikydama demokratines idėjas.
Jos teigimu, aukštos pilietinės kultūros visuomenėje piliečiai aktyviai bendradarbiauja su valdžia, priimant tiek paprastus, tiek ir sudėtingus sprendimus. Savo ruožtu tai, kiek valdžia atliepia piliečių poreikius, priklauso nuo šalies pilietinės ir politinės kultūros.
Vengrijos demokratijai CEU atvejis pateikė savotišką išbandymą. Nors kol kas universiteto likimas neaiškus, pilietinės visuomenės poveikio tyrimams jis – nepamainomas.
„Pilietinis balsas šiuo atveju neabejotinai paliks pėdsaką istorijoje“, – įsitikinusi KTU SHMMF docentė E. Vaidelytė.