Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Efektyvesniam vėžio gydymui – lietuvių sukurtas dozimetras
Šeima ir sveikata

Efektyvesniam vėžio gydymui – lietuvių sukurtas dozimetras

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
„Šeši partneriai“ komanda
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Diagnozė – vėžys vis dar asocijuojasi su itin sunkiai įveikiama liga. Tačiau, tobulėjant technologijoms, o mokslininkams atkakliai ieškant sprendimų, šios ligos gydymas tampa kur kas efektyvesnis. Kauno technologijos universiteto (KTU) taikomosios fizikos, medžiagų mokslo, medicinos fizikos ir elektronikos inžinerijos studijų absolventai, 2014 m. įkūrę įmonę MB „Šeši partneriai“, sukūrė „BrachyDOSE“ dozimetrijos sistemą, skirtą gydymo kokybės užtikrinimui ir jos kontrolei vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms.

„Mintys konstruoti ir dirbti medicinos inžinerijos srityje gimė KTU, kai pradėjau medžiagų inžinerijos doktorantūros studijas. Besidomėdama dozimetrijos sritimi prof. Diana Adlienė atrado problemą, su kuria susiduria medikai, atlikdami brachiterapiją. Vėliau produkto koncepcija ir sprendimas buvo kuriami įmonėje“, – sakė MB „Šeši partneriai“ vadovė Neringa Šeperienė.

Brachiterapija – tai spindulinės terapijos procedūra, kurios metu vėžio pažeisti paciento audiniai yra apšvitinami radionuklidų skleidžiama spinduliuote, patalpinus radioaktyvųjį šaltinį galimai arčiau taikinio (naviko) arba įvedus jį į taikinį. Deja, kartu su vėžinėmis ląstelėmis apšvitinami ir sveiki organai. Todėl ypač svarbu kontroliuoti pacientų apšvitą (dozę), siekiant sumažinti spinduliuotės poveikį sveikiems organams, taip užkertant kelią spinduliuotės nulemtų antrinių efektų pasireiškimui, pavyzdžiui, antrinio vėžio inicijavimui.

„Gydytojų tikslas – nužudyti vėžines ląsteles, o sveikųjų organų nepažeisti. Svarbu, kad nuo pažeidimų neatsirastų antrinių ligų“, – paaiškino dr. N. Šeperienė.

Inžinerinis dozimetro sprendimas – vienintelis Lietuvoje

„BrachyDOSE“ dozimetras (prototipas) yra lankstus, maždaug milimetro skersmens vamzdelis, užpildytas polimerine medžiaga, kuri priklausomai nuo apšvitos dozės keičia savo savybes. Dozimetras, skirtas apšvitos dozių registravimui, yra patalpinamas viename iš pacientui implantuotų kateterių, skirtų radioaktyviam šaltiniui įvesti. Po brachiterapijos procedūros dozimetras yra išimamas iš kateterio,  o dozimetrinė informacija „nuskaitoma“ naudojant specialiai sukonstruotą „BrachyDOSE“ nuskaitymo įrenginį.

Neringa Šeperienė

„Sprendimas matuoti dozę, dydį vienu ar kitu būdu sveikame ar pažeistame organe nėra nauja, tačiau šio metodo pritaikymas yra inovatyvus. Mano žiniomis, Lietuvoje mūsų sprendimas, orientuotas į praktinį pritaikymą klinikinėje aplinkoje, yra vienintelis. Nors nuo prototipo iki produkto realizacijos dar laukia ilgas kelias“, – pasakojo dr. N. Šeperienė.

Prof. D. Adlienės vadovaujama KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) mokslo grupė „Radiacinė ir medicinos fizika“ dozimetrinių gelių tematiką  pradėjo gvildenti jau prieš dešimtmetį. Sukurtas dozimetrijos metodas leidžia trimatėje erdvėje įvertinti vėžiu sergančio paciento apšvitą spindulinės terapijos metu ir kartu kokybiškai bei kiekybiškai įvertinti gydymo rezultatą.

„Labai džiugu, kad idėjos yra plėtojamos ir virsta materialiais dalykais, kaip ir „BrachyDOSE“ projekto atveju. Tai tarsi atsakas skeptikams, mėginantiems teigti, kad fizikai darbuojasi virtualioje teorijų erdvėje, kuri sunkiai suranda praktinį pritaikymą kasdieniame gyvenime“, – teigė KTU MGMF profesorė D. Adlienė.

Projektą sėkmė lydi nuo pradžių

„Šeši partneriai“ su produktu „BrachyDOSE“ jau pasiekė ne vieną pergalę ir sulaukė ne vieno įvertinimo.  Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konkurse produktas laimėjo „Prototipų komercinimo paslaugos“ projektą.

Įmonė su dozimetru „BrachyDOSE“ taip pat dalyvavo programoje „Kauno startuoliai 2018“. Iš 50 nominuotų patekę tarp 11-ikos perspektyviausių įmonių „BrachyDOSE“ kūrėjai 2,5 mėnesio mokėsi įmonių akseleratoriuje: ruošė produkto pristatymą investuotojams, mokėsi investicijų pritraukimo meno, diskutavo ir dirbo su tarptautine mentorių komanda produkto komercinimo, rinkodaros, įmonės pozicionavimo klausimais.

„BrachyDOSE projektas programoje „Kauno startuoliai 2018“ laimėjo I vietą. Kauno įmonių inovatyviausių produktų konkurse, kurį organizavo Kauno mokslo ir technologijų parkas, inovatyvus produktas užėmė antrąją vietą.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisPovilas Syrrist-Gelgota – apie muziką, tautiškumą ir gyvenimą Norvegijoje
Kitas straipsnis Pyragas su vynuogėmis

Susiję straipsniai

Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?

6 gegužės, 2026

Lietuviškas kokybiško gyvenimo receptas: tyla, gamta ir sveikas gyvenimo būdas

6 gegužės, 2026

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.