Ekspertai pastebi, kad pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai išaugo kompiuterinės įrangos pardavimas. Taip yra todėl, kad darbas, mokymasis ir kitos įvairios veiklos persikėlė į namus. Tam įtakos turi ir artėjančios didžiosios metų šventės. Kompiuteriai, jų priedai – puiki dovana, kurią gauti tikisi daugelis. Žmonės kompiuterine įranga naudojasi ne vienus metus, tad kyla klausimas, į kokius kriterijus reikia atsižvelgti, norint įsigyti tinkamiausią prekę, kuri atitiktų lūkesčius. VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro ekspertų Justino Rastenio ir Justo Jackevičiaus teigimu, kompiuterio galimybių neišnaudoja net trečdalis vartotojų. Dėl šios priežasties neverta pirkti paties brangiausio kompiuterio.
Pirmas žingsnis – apsispręsti, kam tiksliai bus naudojamas kompiuteris
„Renkantis kompiuterį derėtų pagalvoti apie ateitį, numatyti, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami. Jeigu kompiuteris bus naudojamas tik interneto naršyklei ir keliems dokumentams atsidaryti, tai darbo įrankio už 1000 Eur ar daugiau pirkti neverta“, – teigia J. Jackevičius.
Specialisto J. Jackevičiaus teigimu, svarbiausias komponentas – kompiuterio procesorius, kuris generuoja duomenų srautą, atlieka skaičiavimus. Dėl šios priežasties rekomenduojama atkreipti dėmesį į procesoriaus kartą, branduolių kiekį tam, kad procesai būtų atliekami sparčiau.
„Ne mažiau svarbus ir kompiuterio diskas, kuriame veiks operacinė sistema, kitos programos. Nuo jo priklauso, kaip sparčiai veiks įranga. Kompiuteriai, kuriuose įmontuoti naujosios kartos diskai, veikia 22 kartus greičiau nei tie, kuriuose yra standartiniai, kietieji“, – pasakoja J. Rastenis.
Svarbiausi kompiuterio parametrai
Anot VILNIUS TECH ekspertų, renkantis kompiuterį svarbu atkreipti dėmesį ir į operatyviąją atmintį. Tam, kad kompiuteris veiktų be trikdžių, rekomenduojama turėti ne mažesnę kaip 8 GB atmintį. Sparčiai besinaujonant kompiuterinėms programoms, operacinėms sistemomis, šis skaičius ateityje gali išaugti ir dvigubai.
„Operatyvioji atmintis padeda vienu metu palaikyti daugelio programų veikimą. Tad jeigu vienu metu reikia dirbti su dideliais ar su daug failų, operatyviosios atminties dydis tampa labai svarbus“, – sako J. Jackevičius.
Kompiuterinių žaidimų mėgėjams, mokslininkams itin svarbi ir vaizdo plokštė. Ji privalo būti galinga, turėti atskirą vaizdo procesorių, savo operatyvinę atmintį. Taip užtikrinamas tinkamas vaizdo atsakas į ekrane vykstančius procesus.
Vaizdo plokštė gali būti skirta ne tik apdoroti vaizdo medžiagai, bet ir atlikti matematiniams skaičiavimams. Plokštės procesorius – kelis kartus greitesnis už kompiuterio procesorių, todėl dažnai mokslininko darbo vietoje galima pamatyti žaidiminę vaizdo plokštę. Rinkoje galima rasti ir profesionalių, skaičiavimams atlikti skirtų vaizdo plokščių, kurios kainuoja gerokai daugiau nei įprastos.
Pasak J. Jackevičiaus, pasaulyje yra vos kelios operacinės sistemos, kuriomis labai sunku naudotis, tai reikalauja papildomų įgūdžių. Kasdienis vartotojas apie jas nė nenutuokia. Teigti, kad viena ar kita operacinė sistema nepatogi, nėra teisinga, nes viskas priklauso nuo vartotojų įpročių.
„Studentams, darbuotojams patogiausia operacinė sistema – „Windows“, nes didžioji dalis programinės ir techninės įrangos yra pritaikyta būtent šiai operacinei sistemai. Vienas iš dešimties VILNIUS TECH studentų naudojasi ir „macOS“ operacine sistema, tad kartais jiems kyla nepatogumų: ne visi gamintojai kuria programinės įrangos versijas, pritaikytas šiai operacinei sistemai“, – pasakoja J. Rastenis.
Kompiuterių priedai – ką reikia žinoti?
Karantino metu vienais iš populiariausių kompiuterių priedų tapo vaizdo kameros, ausinės ir mikrofonai. Visos kameros yra panašios, dažniausiai „Full HD“ raiškos. Dėl šios priežasties prieš įsigyjant prekę reikėtų atkreipti dėmesį į kainą, kad už vienodus parametrus nereikėtų permokėti dvigubai.
„Jeigu naudojatės stacionariuoju kompiuteriu, rekomenduoju atsinaujinti vaizduoklį, juk dirbdami į jį žiūrime visą dieną. Šiandien populiariausias ir optimalus variantas – 24 colių įstrižainės ekranas. Svarbu rinktis tokį ekraną, kuris turi ir šiuolaikinę matricą. Tuomet akys pavargs mažiau. Atkreipkite dėmesį ir į ekrano ryškumo nustatymus. Turėtų būti galimybė reguliuoti aukštį bei kampą. Nuo to priklauso darbo patogumas“, – vardija J. Jackevičius.
Kalbant apie kitus kompiuterio priedus, tokius kaip klaviatūra ar pelė, svarbu galvoti ir apie patogumą. Ekspertų teigimu, kompiuterio pelė neturi būti labai lengva, maža, nes kitaip laikyti ją rankoje bus nepatogu, ranka greitai nuvargs.
Naudotis belaide pele patariama todėl, kad tuomet atsiranda daugiau vietos ant darbo stalo. Ne ką mažiau svarbi ir klaviatūra. Ji privalo būti patogi, reaguoti į paspaudimus tada, kai atliekamas veiksmas.
„Man geriausia naudotis žemo profilio klaviatūra. Tuomet nevargina klavišų skleidžiamas garsas, o ir pirštams nereikia įdėti daug darbo, kad būtų atliktas tam tikras veiksmas“, – asmenine patirtimi dalijasi J. Jackevičius.
Ar planšetiniai kompiuteriai gali atstoti įprastus?
Specialistai, žvelgdami į šiandienę planšetinių kompiuterių pasiūlą ir įvairovę, sako didelio skirtumo tarp skirtingų gamintojų, bet gerus duomenis turinčių planšetinių kompiuterių neįžvelgiantys. Dažnai pirkėjai šiuos įrenginius renkasi pagal dizainą ar simpatiją gamintojui.
„Planšetinis kompiuteris puikiai tinka paskaitų ar kitiems užrašams. Skaityti informaciją ar rodyti pristatymą patogiau didesniame ekrane. Šiandien planšetinis kompiuteris savo funkcionalumu dar neatstoja nešiojamojo ar stacionariojo kompiuterio. Tad norint atlikti reikiamus darbus be vieno jų apsieiti nepavyks“, – sako J. Rastenis.
Stebint šiandienę situaciją, kai visiems reikia mobilumo, geriausias pasirinkimas – nešiojamasis kompiuteris. Jeigu studentui nereikia atlikti skaičiavimų, vaizdo apdorojimo ar kitų darbų, jam užteks ir standartinio nešiojamojo kompiuterio.
Kitu atveju ekspertai rekomenduoja rinktis stacionarųjį kompiuterį, kuris galingesnis už standartinį. Tiesa, rinkoje yra ir galingų nešiojamųjų kompiuterių, vadinamųjų „Mobile Workstations“. Tačiau jie daug sveria. Tai sukelia nepatogumų.
Tinkama kompiuterio priežiūra ir naudojimas
„Optimalus kompiuterio keitimo laikas, mano manymu, penkeri metai. Tiesa, tik tuomet, jeigu kompiuteris yra su gerais komponentais. Kartais ir naujas daiktas gali neveikti taip gerai, kaip norėtųsi. Viskas priklauso nuo kompiuterio parametrų“, – teigia J. Jackevičius.
Dažnai žmonės kompiuterį naudoja ilgai vien todėl, kad jis veikia. Pasak ekspertų, svarbu atskirti veikia nuo gerai veikia. Pirmiausia derėtų įvertinti kompiuterio spartą, vykdomų veiksmų apdorojimą.
„Kompiuteris visada turi įsijungti greičiau, nei užverda vanduo kavai. Svarbu stebėti, kaip kompiuteris dirba: ar nepersikrauna, neišsijungia be naudotojo įsikišimo. Šie veiksniai parodo, kad kažkas veikia netinkamai. Ateityje dėl šių trikdžių galima prarasti ir svarbius duomenis“, – pasakoja J. Jackevičius.
Atkreipti dėmesį reikia ir į fizinį kompiuterio nusidėvėjimą. Jeigu tai nešiojamasis kompiuteris, galbūt yra sulūžusių detalių, kurios trukdo darbui, o remonto kaina verta bene pusės naujo įrenginio.
Svarbu ir tinkama kompiuterio priežiūra. Tai susideda iš kelių paprastų taisyklių. Kompiuterio negalima ilgai laikyti šaltyje ar ant netinkamų paviršių, pavyzdžiui, lovoje. Stacionariojo kompiuterio negalima pastatyti į uždarą dėžę, užkrauti daiktais, nes tai sukels aušinimo problemų ir jis perkais.
„Kompiuterį reikia naudoti pagal gamintojo nustatytas taisykles: jo neardyti, netikrinti, kas yra viduje, nekeisti komponentų, jeigu tam nėra poreikio. Jeigu keitimas būtinas, tai turėtų atlikti kvalifikuotas specialistas. Rekomenduojama ir reguliariai valyti dulkes iš kompiuterio aušinimo komponentų, nes tai – viena dažniausių gedimo priežasčių“, – vardija J. Rastenis.