„Snieglentė pakeitė ne tik mano požiūrį į žiemą, bet ir mano gyvenimo būdą“, – sako aktyvių kelionių organizatorius ir vadovas Edgaras Martinėlis. Vaikystėje išmėginęs slides ir pačiūžas, prieš septynerius metus vaikinas stačia galva nėrė į snieglenčių sportą. Žiemos be kalnų ir kelionių su bendraminčiais jis neįsivaizduoja. Savo patirtimi, įspūdžiais ir ekstremalių kelionių idėjomis šį savaitgalį Edgaras su kolegomis dalysis tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“.
Edgarai, kokia mintis pirmiausia šauna į galvą, kai iškrinta sniegas?
Prasideda žiemos sezonas! Tik gaila, kad žiemos pas mus tokios trumpos.
Kaip užsikrėtėte ekstremaliu sportu? Kas labiausiai keri, vilioja ir kviečia į kalnus?
Pirmą kartą nuo kalno nusileidau pas bičiulį Anykščiuose. Buvo labai sunku, atrodė, niekada nepavyks, tačiau jau tais pačiais metais išvykau į Čekiją, į kalnus. Ten pajutau tikro nusileidimo žavesį, o bičiulis, parodęs man, kaip reikia atsistoti ant snieglentės, tapo mano verslo partneriu. Šiandien be šio hobio, be adrenalino ir vis naujų iššūkių savo gyvenimo neįsivaizduoju.
Lietuvoje neturime didelių kalnų. Kokių ekstremalių pramogų mūsų šalyje galima rasti žiemą?
Reikia tik pasukti galvą ir būtinai sugalvosi, ką veikti, nors pagrindinis mano tikslas – čiuožti, čiuožti ir čiuožti. Tai kas, kad nėra kalnų, pramogų daugybė: vos tik pasninga ir ežerai pasidengia tvirtu ledu, su bičiuliais važiuojame su snieglentėmis ir jėgos aitvarais pasitampyti ar dūkstame snieglentes pririšę prie keturračių. Vilniuje yra puikus Liepkalnio kalnas, žiemos pramogų parke Druskininkuose galima mokytis įvairiausių triukų.
Praėjusių metų mano atradimas – Kaukazo kalnai ir Gudaurio kurortas Gruzijoje. Jau suplanavau, kad šiemet ten praleisiu geras tris savaites.
Ekstremalaus sporto gerbėją lengva pastebėti ant kalno. Dažniausiai jis dėvi ryškius drabužius. Ar tiesa, kad stilius yra svarbi šio sporto dalis? Ar jūs sekate madą?
Kiekvienas žmogus, ekstremalas jis ar tiesiog slidinėtojas, nori išsiskirti. Gal todėl ir aprangas renkamės spalvotas, matomesnes. Jos ir suformuoja kiekvieno išskirtinį įvaizdį.
Papasakokite apie įspūdingiausią savo kelionę.
Praėjusiais metais Gruzijoje net kelis kartus kopėme į kalnus, o paskui nuo jų leidomės snieglentėmis. Tai neįtikėtini, tikrai ekstremalūs potyriai. Gruzijoje teko įgyvendinti ir kiekvieno snieglentininko svajonę – pakilti į kalną malūnsparniu, o paskui nuo jo nusileisti dar niekieno nevažiuotais takais.
Didžiulis įspūdis likęs ir iš kelionės, kurioje pagavome… vagis. Slidinėjome kalnuose, staiga pradėjo dingti daiktai – slidės, lagaminai. Ketvirtą dieną patykoję sugavome keturis rumunus. Atidavėme juos policijai, o keliautojų daiktai atsirado. Tiesą sakant, nė viena kelionė neapsieina be nuotykių, todėl jos ir žavi.
Ar ekstremalus sportas, išskirtinės kelionės reikalauja specialaus fizinio pasirengimo? Dažnai lūžta kojos ir rankos?
Jei nori efektyviai ir daug slidinėti kalnuose, fizinis pasirengimas būtinas. Būtinas ir sveikas protas bei atsargumas. Bet jei laikaisi nurodymų, visada naudoji apsaugas, nevažiuoji ten, kur negalima, traumų tikimybė nėra didelė.