Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis: Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais. Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.
Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Būtent todėl gruodžio 19 d. į KTU Europos instituto Vilniuje organizuotą diskusiją „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ susirinko ir sprendimų ieškojo įvairių sričių specialistai.
ISM universitete surengtame renginyje apie galimus demografinės krizės sprendimus diskutavo žinomi demografijos tyrėjai, investuotojai, ekonomistai, teisininkai, sociologai, verslininkai, žurnalistai, studentai. Savo mintimis pasidalijo ir užsienyje gyvenantys lietuviai bei užsieniečiai, pasirinkę gyventi Lietuvoje.
Kodėl žmonės išvyksta ir kaip juos sugrąžinti
Diskusiją atidaręs mokslininkas Mindaugas Kubilius išskyrė kelias svarbias emigracijos priežastis: mažos pajamos ir didelės išlaidos, didelė socialinė atskirtis, negatyvi emocinė būsena valstybėje, neužtikrinta senatvė, mažas gimstamumas.
Visi kalbėtojai pritarė, kad viena iš svarbiausių investicijų siekiant sumažinti emigraciją turėtų būti skirta švietimui. „Tos šalys, kurios padarė proveržį, – investavo į švietimą. Savo išteklius, kad ir kokie jie būtų riboti, turime investuoti į švietimą“, – sakė ekonomistas, konsultantas investicijų klausimais Paulius Kunčinas.
Svarbi ir studijų kokybė, ir universitetų lygis. Jaunimas išvyksta iš šalies ieškodamas geresnių sąlygų ugdyti save, todėl ypač svarbu pasiūlyti panašias sąlygas tėvynėje.
„Tarptautiškas universitetas ir užsienio studentams palanki aplinka parodytų pavyzdį Lietuvoje esančiam jaunimui, pakeltų universitetų lygį ir taptų galimybe susigrąžinti talentus, kurie dabar renkasi užsienio universitetus“, – teigė Jurgita Šiugždinienė, laikinai einanti Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus pareigas.
Būtinas dėmesys šeimai
Nė vienoje diskusijoje apie gyventojų skaičių neapsieinama ir be dėmesio šeimoms, jų situacijai Lietuvoje. Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė dalijosi savo patirtimi ir išskyrė kelias gyventojų nenoro pradėti šeimą Lietuvoje priežastis.
Tarp jų ryškiausia – didelės šeimos išlaikymo kaina. „Vaikų auginimas turi neigiamas pasekmes senatvėje – mažesnis darbo stažas, mažiau pajamų. Statistika taip pat rodo, kad po trečio vaiko gerokai kyla šeimos išlaidos. Tai apsvarsčius, tampa aišku, kodėl jaunimas nenori priimti tokio svarbaus, bet nestabilaus sprendimo. Juolab kad su šeima susiję sprendimai nėra vienadieniai, tai sprendimai visam gyvenimui“, – sakė J. Ramonienė.
Pateikusi kelis galimus situacijos sprendimo būdus, pavyzdžiui, vaikų auginimo pripažinimą apmokamu darbu, dirbančių šeimos narių skatinimą, vaikų auginimo išlaidų mažinimą investuojant į popamokinę veiklą arba ikimokyklinio ugdymo krepšelius, ji pabrėžė: „Neįmanoma pasiekti rezultatų taikant tik vieną priemonę. Jos visos susijusios, todėl turėtų eiti kartu kaip sprendimų kompleksas.“
Proveržis be politinės atsakomybės neįmanomas
„Aš nusiteikęs optimistiškai. Viena, dėl ko visi sutariame, kad tai yra didžiulė problema. Turime rasti bendrą strategiją. Kodėl taip sunku susitarti ir kodėl nėra politinės atsakomybės? Turbūt todėl, kad nėra vieno atsakymo“, – akcentavo P. Kunčinas.
Jam pritarė diskusijos moderatorius, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas: „Jeigu nebus politinės valios ir jeigu nebus politinės institucijos, kuri prisiims atsakomybę, vargu ar bus staigus proveržis.“
„Regis, visi sutariame, kad Lietuvos progresas turėtų sekti vizija – klestinti valstybė, kurios pagrindas – stipri piliečių tapatybė ir aukšta savivertė. Valstybė, iš kurios nesinori išvykti ir į kurią malonu sugrįžti, kuri yra patraukli norintiems čia gyventi ir dirbti“, – apibendrino V. Ušackas.
Diskusijoje „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ buvo išsakyta daug idėjų, parodančių, kad įrankiai emigracijai mažinti, yra visai šalia ir labai lengvai pasiekiami, svarbiausia – mokėti jais gerai naudotis. Politinė atsakomybė, švietimo skatinimas ir bendros ekonomikos kėlimas yra pirmosios sritys, į kurias investavus netrukus pradėtų matytis rezultatai.
Augusto Didžgalvio nuotr.