Šiandien emigracija ir laimės paieškos svetur jau nieko nebestebina. Nejučia visi apsipratome, kad vis daugiau mūsų tautiečių palieka Lietuvą ir kuria savo gyvenimą kitur. Visa tai imame vertinti kaip natūralų procesą. Emigracija tampa kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis, tačiau tai nereiškia, kad ji praranda problemos statusą. Šią problemą būtina gvildenti viešojoje erdvėje. Būtent tai ir padarė režisierius Justinas Krišiūnas iš Rokiškio, kartu su komanda sukūręs pilnametražį filmą „Emigrantai“. Pasak filmo režisieriaus, dažnai žvelgiame į emigraciją iš finansinės pusės, tačiau ar susimąstome apie emocinę? Režisierių sudomino jaunimo jausmai, kai tenka palikti šalį, su kuria jie siejo savo svajones, savo viltis, savo karjerą ir planavo kurti šeimas bei tobulą gyvenimą. Todėl J. Krišiūnas nusprendė pažvelgti į emigraciją kur kas rimčiau. „Pripažinkime, kad emigracija turbūt kiekvienam iš mūsų šiandien kvėpuoja į nugarą, šiuo metu tai yra didžiausia tėvynės problema“, – teigia režisierius.
O buvo taip…
Viskas prasidėjo nuo spektaklio „Emigrantai“, kuris gimtajame Rokiškyje sprogo kaip bomba. Mieste, turinčiame vos 15 000 gyventojų, spektaklis kiekvieną kartą surinkdavo pilnutėles sales. Pasak režisieriaus, „Emigrantai“ palietė žiūrovų jausmus, privertė pasijuokti iš ironiškų situacijų bei nubraukti ne vieną ašarą. Iš pradžių spektaklį žiūrėjo daugiausia jaunimas, po to jie pradėjo į jį vestis tėvus bei senelius, o taip jaunimo spektakliuose būna labai retai. Taigi spektaklio pasisekimas ir temos aktualumas paskatino „Emigrantus“ perkelti į kino juostą.
Daugiau skaitykite žurnale „Lietuvė“, gruodžio mėnesio numeryje.