Pradinis / KARJERA / Emocinė savijauta komandoje: ką dažniausiai pamiršta darbdaviai

Emocinė savijauta komandoje: ką dažniausiai pamiršta darbdaviai

Pirmoji pandemijos banga ir kartu su ja užklupęs karantinas daugeliui vadovų tapo galvosūkiu, kaip užtikrinti sklandų darbo procesą ir kartu organizacijoje išlaikyti teigiamą emociją. Nors baimių būta daug ir įvairių, tačiau vienas iš šiandien labiausiai nerimą keliančių klausimų – kaip antrojo karantino metu išlaikyti procesų efektyvumą, darbuotojų įsitraukimą ir laiku pastebėti suprastėjusią darbuotojo emocinę savijautą.

Pexels nuotr.

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Žmonių ir organizacijos vystymo direktorės dr. Raimondos Alonderienės teigimu, vadovams, kurie nuolat galvoja apie savo komandas, labiausiai rūpi, kad darbuotojai ne tik jaustųsi komfortiškai dirbdami namuose, turėtų visas darbui reikalingas priemones ir galėtų išsinešti į namus nuo stalo iki kėdės ar kelių monitorių, bet ir kad nejaustų atskirties nuo kolegų.

„Pirmojo karantino metu įmonėje darbas nuotoliniu būdu vyko stebėtinai sklandžiai. Rezultatai buvo ypač geri – mūsų IT specialistų produktyvumas išaugo. Tačiau išryškėjo ir sunkumų, pavyzdžiui, darbuotojams būna sunku suderinti darbą ir namų aplinką, rasti tinkamą ritmą sau ir susiderinti su sutuoktiniu bei vaikais. Kitiems žmonėms sunku „išeiti“ iš darbo režimo, kyla pagunda į užklausas atsakyti po darbo valandų, nes namai tapo kartu ir biuro erdve. Abiem atvejais darbuotojui yra sudėtinga rasti balansą, todėl vadovui svarbu ne tik motyvuoti siekti rezultatų, bet ir padėti darbuotojui prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų“, – sako R. Alonderienė.

Personalo vadovė atkreipia dėmesį, kad ne visada darbuotojai turi galimybę patogiai dirbti iš namų. Galbūt nėra galimybių ar sąlygų dirbti taip pat patogiai kaip biure, todėl jiems rami darbo aplinka yra žūtbūt reikalinga.

„Pirmojo karantino metu uždarėme biurus, tačiau vėliau atlikta darbuotojų apklausa parodė, kad kai kuriems kolegoms tai sukėlė labai daug nepatogumų. Todėl šį karantiną, nors ir rekomenduojame likti namuose, bet, esant išskirtiniams atvejams,  suteikiame galimybę bent kelias dienas saugiai dirbti biure. Suprantame, kad situacijų būna įvairiausių ir kartais namuose tiesiog neįmanoma susikaupti“, – teigia R. Alonderienė.

Nuotaikų svyravimus lemia ne vien darbas

Anot pašnekovės, derėtų nepamiršti, kad emocinės savijautos klausimą lemia ir aplinka. Pirmojo karantino metu žmonės turėjo staiga prisitaikyti prie niekada anksčiau nepatirtos situacijos – nežinomas virusas, sunkiai suvokiamas pavojaus laipsnis, nauji apribojimai, asmeninės saugos priemonės, darbas iš namų. Šis karantinas jau kitoks ir, norint išlaikyti tokį efektyvumą, kokį turėjome pavasarį, reikės dar daugiau pastangų ir įdirbio.

„Dalį įvestų apribojimų jau esame išbandę, darbą iš namų ėmėme jaukintis. Tačiau pavasarį nuotaiką skaidrino ilgėjančios šviesios dienos, o vasarą – mažesnė viruso tikimybė. Dabar suvokiame, kad dar 4 mėnesius darbo dienai pasibaigus bus tamsu ir šalta. Tad nekeista, kad, esant sunkiai prognozuojamai aplinkai, žmonės jautriau reaguoja į situacijas darbe. Šiuo atveju gali padėti individualus vadovo dėmesys, psichologinės priemonės ir įvairios įtraukiančios iniciatyvos. Reikėtų įsivertinti ir, poreikiui esant, organizacijoje inicijuoti psichologo konsultacijas, surengti meditacijos užsiėmimus nuotoliniu būdu. Šias iniciatyvas šiuo metu įgyvendiname ir savo įmonėje, nes esame tikri, kad psichologinis palaikymas antrojo karantino metu bus kaip niekada svarbus ir reikalingas“, – įsitikinusi vadovė.

R. Alonderienės teigimu, jei įprasti vadovo pokalbiai vyksta kartą per mėnesį, nuotolinius susitikimus, kad ir trumpesnius, reikėtų organizuoti dažniau. Pasitarnauti gali ir nuotolinė kavos pertrauka, ir pokalbiai ne apie darbą.

Emocinį ryšį sustiprina komandinės veiklos

„Komandų nuotaikas praskaidrinti galima įtraukiant pačius darbuotojus, rengiant įvairius nuotolinius renginius – protmūšius ar klausantis kviestinių svečių pasakojimų. Galima sukurti patirčių pasidalijimo renginius – kaip pasigaminti greitus pietus namuose ar pan. Padėtų kitų komandos narių pasidalijimas, kaip jiems pavyksta suderinti darbo ir namų režimą, pavyzdžiui, naujienlaiškis, kuriame kalbiname kolegas. Tai puikiai suveikė ir mūsų organizacijoje, žmonės kiekvieną savaitę į savo pašto dėžutes gaudavo savaitės apžvalgą, kurioje savo karantino dienoraščiu ir patarimais dalijosi tiek vadovai, tiek daugelis kolegų. Žengiant papildomą žingsnį, galima pagalvoti ir apie nuotolinių veiklų namuose esantiems vaikams organizavimą. O gal įprastą komandos susirinkimą suorganizuoti kartu su vaikais? Juk taip galima įvairiapusiškai pažinti savo kolegas“, –  sako pašnekovė.

R. Alonderienės teigimu, nors kompiuterio ekranas tapo siena, atskiriančia komandos narius vieną nuo kito, tačiau jį galima panaudoti vienijančioms veikloms. Pavyzdžiui, kartu pažiūrėti kino filmą, kompiuteriu sužaisti stalo žaidimus, aptarti perskaitytas knygas ar tiesiog pasišnekučiuoti valgant užsakytas picas.

„Prisiminkime ir fizinį aktyvumą,  pavyzdžiui, mes jogos ritualus ir bendras treniruotes pakeitėme į nuotolines, siekiame ir dar daugiau sporto treniruočių perkelti online ir taip skatinti kolegų sveiką gyvenseną. Taip pat galima susirungti komandomis, kas daugiau žingsnių nueis ar daugiau pažintinių takų aplankys. O galbūt dabar tinkamiausias laikas geriau pažinti kito skyriaus kolegą? Išbandykite programėlę, kviečiančią atsitiktinius kolegas „prie kavos“.  Tad nors ir dėl įvestų apribojimų ko nors laikinai netekome, tačiau verta pasidairyti aplinkui ir su komanda išnaudoti naujas patirtis bei palaikyti šviesią nuotaiką bet kokiu metu“, – patirtimi dalijasi R. Alonderienė.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top